Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   lv Sports

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [četrdesmit deviņi]

Sports

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? V---tu---d-rboji-s-a- ---rt-? V__ t_ n__________ a_ s______ V-i t- n-d-r-o-i-s a- s-o-t-? ----------------------------- Vai tu nodarbojies ar sportu? 0
Taip, aš privalau judėti. J-,--a- ir--e-i-ci--a-- ---ust-t-e-. J__ m__ i_ n___________ i___________ J-, m-n i- n-p-e-i-š-m- i-k-s-ē-i-s- ------------------------------------ Jā, man ir nepieciešams izkustēties. 0
(Aš) lankau sporto klubą. Es-apme-lēj- s-or-- -i-d-ību. E_ a________ s_____ b________ E- a-m-k-ē-u s-o-t- b-e-r-b-. ----------------------------- Es apmeklēju sporta biedrību. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. Mē-----l-j-----tbolu. M__ s_______ f_______ M-s s-ē-ē-a- f-t-o-u- --------------------- Mēs spēlējam futbolu. 0
Kartais (mes) plaukome. D---e-- mēs-p-ldam. D______ m__ p______ D-ž-e-z m-s p-l-a-. ------------------- Dažreiz mēs peldam. 0
Arba važinėjamės dviračiais. Vai-a-ī -ēs b-auc----r-d---iteni. V__ a__ m__ b______ a_ d_________ V-i a-ī m-s b-a-c-m a- d-v-i-e-i- --------------------------------- Vai arī mēs braucam ar divriteni. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. M--- p-----ā-ir f--------t-di-ns. M___ p______ i_ f______ s________ M-s- p-l-ē-ā i- f-t-o-a s-a-i-n-. --------------------------------- Mūsu pilsētā ir futbola stadions. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. I- arī -eld-a--i---ar------. I_ a__ p__________ a_ s_____ I- a-ī p-l-b-s-i-s a- s-u-u- ---------------------------- Ir arī peldbaseins ar saunu. 0
Ir yra golfo aikštė. Un ir a---g--f---a-k---. U_ i_ a__ g____ l_______ U- i- a-ī g-l-a l-u-u-s- ------------------------ Un ir arī golfa laukums. 0
Ką rodo per televizorių? K- -ā---t-l-v-zij-? K_ r___ t__________ K- r-d- t-l-v-z-j-? ------------------- Ko rāda televīzijā? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. Paš-aik --da f----la s-ēli. P______ r___ f______ s_____ P-š-a-k r-d- f-t-o-a s-ē-i- --------------------------- Pašlaik rāda futbola spēli. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. Vā---a---om--da-s-ēl--p--t----l-ri-ān-ja- -oma---. V______ k______ s____ p___ L_____________ k_______ V-c-j-s k-m-n-a s-ē-ē p-e- L-e-b-i-ā-i-a- k-m-n-u- -------------------------------------------------- Vācijas komanda spēlē pret Lielbritānijas komandu. 0
Kas laimi? K-s-u-var? K__ u_____ K-s u-v-r- ---------- Kas uzvar? 0
Neturiu supratimo / nežinau. M-----v-ne-ja--mas. M__ n__ n_ j_______ M-n n-v n- j-u-m-s- ------------------- Man nav ne jausmas. 0
Šiuo metu lygiosios. P-š---- -r -eizšķ--t-. P______ i_ n__________ P-š-a-k i- n-i-š-i-t-. ---------------------- Pašlaik ir neizšķirts. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. T-----s-s -r n- -eļ----s. T________ i_ n_ B________ T-e-n-s-s i- n- B-ļ-i-a-. ------------------------- Tiesnesis ir no Beļģijas. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. Ta-ad-b-- --e--ads-it---tr- --tiens. T____ b__ v__________ m____ s_______ T-g-d b-s v-e-p-d-m-t m-t-u s-t-e-s- ------------------------------------ Tagad būs vienpadsmit metru sitiens. 0
Įvartis! Vienas — nulis! Vārt-- V-e-----------li! V_____ V____ p___ n_____ V-r-i- V-e-s p-e- n-l-i- ------------------------ Vārti! Viens pret nulli! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + latvių (1-100) MP3 latvių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...