Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   hu Sport

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [negyvenkilenc]

Sport

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? Sp--to-s-? S_________ S-o-t-l-z- ---------- Sportolsz? 0
Taip, aš privalau judėti. Ig-n, -o-ogno- -ell. I____ m_______ k____ I-e-, m-z-g-o- k-l-. -------------------- Igen, mozognom kell. 0
(Aš) lankau sporto klubą. E-- --o-tegy--ü-etbe---ro-. E__ s_______________ j_____ E-y s-o-t-g-e-ü-e-b- j-r-k- --------------------------- Egy sportegyesületbe járok. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. F-c---nk. F________ F-c-z-n-. --------- Focizunk. 0
Kartais (mes) plaukome. O--kor -sz-n-. O_____ ú______ O-y-o- ú-z-n-. -------------- Olykor úszunk. 0
Arba važinėjamės dviračiais. Vag- -ici--i---k. V___ b___________ V-g- b-c-k-i-ü-k- ----------------- Vagy biciklizünk. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. A-----s--kb-n -an--gy --tb-----a-ion. A v__________ v__ e__ f______________ A v-r-s-n-b-n v-n e-y f-t-a-l-t-d-o-. ------------------------------------- A városunkban van egy futballstadion. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. Va- -g- u--oda ----z------l. V__ e__ u_____ i_ s_________ V-n e-y u-z-d- i- s-a-n-v-l- ---------------------------- Van egy uszoda is szaunával. 0
Ir yra golfo aikštė. És---n-e-----l-p--y-. É_ v__ e__ g_________ É- v-n e-y g-l-p-l-a- --------------------- És van egy golfpálya. 0
Ką rodo per televizorių? M- v-- a tele-í-i--a-? M_ v__ a t____________ M- v-n a t-l-v-z-ó-a-? ---------------------- Mi van a televízióban? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. E-y--oci-e--s van--p-e-. E__ f________ v__ é_____ E-y f-c-m-c-s v-n é-p-n- ------------------------ Egy focimeccs van éppen. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. A-né--t -sapa- -------l ----- ---szi-. A n____ c_____ a_ a____ e____ j_______ A n-m-t c-a-a- a- a-g-l e-l-n j-t-z-k- -------------------------------------- A német csapat az angol ellen játszik. 0
Kas laimi? K- n--r? K_ n____ K- n-e-? -------- Ki nyer? 0
Neturiu supratimo / nežinau. S--té--m--in--. S_______ s_____ S-j-é-e- s-n-s- --------------- Sejtésem sincs. 0
Šiuo metu lygiosios. P-l--n-t-y--ag-d-n--t--- az á-lás. P_____________ d________ a_ á_____ P-l-a-a-n-i-a- d-n-e-l-n a- á-l-s- ---------------------------------- Pillanatnyilag döntetlen az állás. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. A-b--ó belg-. A b___ b_____ A b-r- b-l-a- ------------- A bíró belga. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. M----tiz--egy-- ---. M___ t_________ v___ M-s- t-z-n-g-e- v-n- -------------------- Most tizenegyes van. 0
Įvartis! Vienas — nulis! G----Eg---ul-! G___ E________ G-l- E-y-n-l-! -------------- Gól! Egy-null! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + vengrų (1-100) MP3 vengrų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...