Pasikalbėjimų knygelė

lt Susipažinti   »   eo Konatiĝi

3 [trys]

Susipažinti

Susipažinti

3 [tri]

Konatiĝi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Sveiki! Salut-n! S_______ S-l-t-n- -------- Saluton! 0
Laba diena! B--a- tag-n! B____ t_____ B-n-n t-g-n- ------------ Bonan tagon! 0
Kaip sekasi? Kie- v-? K___ v__ K-e- v-? -------- Kiel vi? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos? Ĉu v--v-na- -l--ŭropo? Ĉ_ v_ v____ e_ E______ Ĉ- v- v-n-s e- E-r-p-? ---------------------- Ĉu vi venas el Eŭropo? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos? Ĉ- ----e-as--l-----i--? Ĉ_ v_ v____ e_ A_______ Ĉ- v- v-n-s e- A-e-i-o- ----------------------- Ĉu vi venas el Ameriko? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos? Ĉu ----ena---- -z-o? Ĉ_ v_ v____ e_ A____ Ĉ- v- v-n-s e- A-i-? -------------------- Ĉu vi venas el Azio? 0
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate? En --u --te-o-vi re----a-? E_ k__ h_____ v_ r________ E- k-u h-t-l- v- r-s-a-a-? -------------------------- En kiu hotelo vi restadas? 0
Ar jau ilgai (esate) čia? D- -i-- -i---ta- ---tie? D_ k___ v_ e____ ĉ______ D- k-a- v- e-t-s ĉ---i-? ------------------------ De kiam vi estas ĉi-tie? 0
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)? Ĝ----i-m----r-stas? Ĝ__ k___ v_ r______ Ĝ-s k-a- v- r-s-a-? ------------------- Ĝis kiam vi restas? 0
Ar jums čia patinka? Ĉu----ĉ-s-al vi ĉ---i-? Ĉ_ p_____ a_ v_ ĉ______ Ĉ- p-a-a- a- v- ĉ---i-? ----------------------- Ĉu plaĉas al vi ĉi-tie? 0
Ar (jūs) čia atostogaujate? Ĉu v- f-ri-s-ĉi--i-? Ĉ_ v_ f_____ ĉ______ Ĉ- v- f-r-a- ĉ---i-? -------------------- Ĉu vi ferias ĉi-tie? 0
Aplankykite mane kada nors! Ne-h-z-tu -izi---mi-! N_ h_____ v_____ m___ N- h-z-t- v-z-t- m-n- --------------------- Ne hezitu viziti min! 0
Čia mano adresas. Jen-mia --r---. J__ m__ a______ J-n m-a a-r-s-. --------------- Jen mia adreso. 0
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj? Ĉ- -i ---- ----mo--a-? Ĉ_ n_ v___ n__ m______ Ĉ- n- v-d- n-n m-r-a-? ---------------------- Ĉu ni vidu nin morgaŭ? 0
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi. M- be-aŭr-s- se--mi -am----as--o--p-a--t--. M_ b________ s__ m_ j__ h____ i__ p________ M- b-d-ŭ-a-, s-d m- j-m h-v-s i-n p-a-i-a-. ------------------------------------------- Mi bedaŭras, sed mi jam havas ion planitan. 0
Iki! Ĝ--! Ĝ___ Ĝ-s- ---- Ĝis! 0
Iki pasimatymo! Ĝis--e-i-o! Ĝ__ r______ Ĝ-s r-v-d-! ----------- Ĝis revido! 0
(Iki greito!) / Kol kas! Ĝis-b-ld--! Ĝ__ b______ Ĝ-s b-l-a-! ----------- Ĝis baldaŭ! 0

Alfabetai

Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...