Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   eo deziri ion

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sepdek]

deziri ion

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Ĉu v- d---r-s---m-? Ĉ_ v_ d______ f____ Ĉ- v- d-z-r-s f-m-? ------------------- Ĉu vi deziras fumi? 0
Ar norėtumėte šokti? Ĉu-v- de--r-- ---ci? Ĉ_ v_ d______ d_____ Ĉ- v- d-z-r-s d-n-i- -------------------- Ĉu vi deziras danci? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Ĉ- v---e--ra- ----eni? Ĉ_ v_ d______ p_______ Ĉ- v- d-z-r-s p-o-e-i- ---------------------- Ĉu vi deziras promeni? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. M---ezi-as fumi. M_ d______ f____ M- d-z-r-s f-m-. ---------------- Mi deziras fumi. 0
Ar norėtum cigaretės? Ĉ- vi -e--ras-----re-o-? Ĉ_ v_ d______ c_________ Ĉ- v- d-z-r-s c-g-r-d-n- ------------------------ Ĉu vi deziras cigaredon? 0
Jis norėtų ugnies. L- d-z---s f--r-n. L_ d______ f______ L- d-z-r-s f-j-o-. ------------------ Li deziras fajron. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. M--d--------on ---n-i. M_ d______ i__ t______ M- d-z-r-s i-n t-i-k-. ---------------------- Mi deziras ion trinki. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. M---ezi--s --- -a---. M_ d______ i__ m_____ M- d-z-r-s i-n m-n-i- --------------------- Mi deziras ion manĝi. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Mi-dezi--s i-m ---oz-. M_ d______ i__ r______ M- d-z-r-s i-m r-p-z-. ---------------------- Mi deziras iom ripozi. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. M----zi-a--io- --mand---- -i. M_ d______ i__ d______ a_ v__ M- d-z-r-s i-n d-m-n-i a- v-. ----------------------------- Mi deziras ion demandi al vi. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. M- d--i--s-ion ---i d---i. M_ d______ i__ p___ d_ v__ M- d-z-r-s i-n p-t- d- v-. -------------------------- Mi deziras ion peti de vi. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. M----zi----al io -n--t- vi-. M_ d______ a_ i_ i_____ v___ M- d-z-r-s a- i- i-v-t- v-n- ---------------------------- Mi deziras al io inviti vin. 0
Prašau, ko norėtumėte? Ki-n -i de-i--s, mi p-t-s? K___ v_ d_______ m_ p_____ K-o- v- d-z-r-s- m- p-t-s- -------------------------- Kion vi deziras, mi petas? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ĉu vi ---i-a- --fo-? Ĉ_ v_ d______ k_____ Ĉ- v- d-z-r-s k-f-n- -------------------- Ĉu vi deziras kafon? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Aŭ-ĉ-----pref-ra---eo-? A_ ĉ_ v_ p_______ t____ A- ĉ- v- p-e-e-a- t-o-? ----------------------- Aŭ ĉu vi preferas teon? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Ni -ol-s -e-uri---j-e-. N_ v____ v_____ h______ N- v-l-s v-t-r- h-j-e-. ----------------------- Ni volas veturi hejmen. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Ĉu ---de--ra-----si--? Ĉ_ v_ d______ t_______ Ĉ- v- d-z-r-s t-k-i-n- ---------------------- Ĉu vi deziras taksion? 0
Jie norėtų paskambinti. Ili---zi-a--t-----n-. I__ d______ t________ I-i d-z-r-s t-l-f-n-. --------------------- Ili deziras telefoni. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + esperanto (1-100) MP3 esperanto (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.