Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   eo devi fari ion

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [sepdek du]

devi fari ion

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
privalėti / turėti de-i d___ d-v- ---- devi 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Mi dev-s sendi l- l----o-. M_ d____ s____ l_ l_______ M- d-v-s s-n-i l- l-t-r-n- -------------------------- Mi devas sendi la leteron. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. M--d-va---a-- -a-ho---o-. M_ d____ p___ l_ h_______ M- d-v-s p-g- l- h-t-l-n- ------------------------- Mi devas pagi la hotelon. 0
Tu turi anksti keltis. V- d--a- f-u--el---i-i. V_ d____ f___ e________ V- d-v-s f-u- e-l-t-ĝ-. ----------------------- Vi devas frue ellitiĝi. 0
Tu turi daug dirbti. V--d-v-s-mu--e--ab-ri. V_ d____ m____ l______ V- d-v-s m-l-e l-b-r-. ---------------------- Vi devas multe labori. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Vi-dev-s-est- a---a-a. V_ d____ e___ a_______ V- d-v-s e-t- a-u-a-a- ---------------------- Vi devas esti akurata. 0
Jis turi prisipilti degalų. L---ev-- ple-i----a ---z-nuj-n. L_ d____ p______ l_ b__________ L- d-v-s p-e-i-i l- b-n-i-u-o-. ------------------------------- Li devas plenigi la benzinujon. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. L- de--s ri-ari l- aŭ-on. L_ d____ r_____ l_ a_____ L- d-v-s r-p-r- l- a-t-n- ------------------------- Li devas ripari la aŭton. 0
Jis turi nuplauti automobilį. Li----a- l--i--a----o-. L_ d____ l___ l_ a_____ L- d-v-s l-v- l- a-t-n- ----------------------- Li devas lavi la aŭton. 0
Ji turi apsipirkti. Ŝi----as -ĉ---m-. Ŝ_ d____ a_______ Ŝ- d-v-s a-e-u-i- ----------------- Ŝi devas aĉetumi. 0
Ji turi tvarkyti butą. Ŝ--dev-s-p--i-adi----l-ĝ---n. Ŝ_ d____ p_______ l_ l_______ Ŝ- d-v-s p-r-g-d- l- l-ĝ-j-n- ----------------------------- Ŝi devas purigadi la loĝejon. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Ŝi-----s-l-v--l--l--ot--o-. Ŝ_ d____ l___ l_ l_________ Ŝ- d-v-s l-v- l- l-v-t-ĵ-n- --------------------------- Ŝi devas lavi la lavotaĵon. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Ni-deva- -uj--r---l la-ler-ej-. N_ d____ t__ i__ a_ l_ l_______ N- d-v-s t-j i-i a- l- l-r-e-o- ------------------------------- Ni devas tuj iri al la lernejo. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. N--de-a----j-ir- a--la-l-------. N_ d____ t__ i__ a_ l_ l________ N- d-v-s t-j i-i a- l- l-b-r-j-. -------------------------------- Ni devas tuj iri al la laborejo. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Ni devas--u- -ri al -a -----r-. N_ d____ t__ i__ a_ l_ d_______ N- d-v-s t-j i-i a- l- d-k-o-o- ------------------------------- Ni devas tuj iri al la doktoro. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. V--d-v-s at-nd------u--n. V_ d____ a_____ l_ b_____ V- d-v-s a-e-d- l- b-s-n- ------------------------- Vi devas atendi la buson. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Vi de--- ---nd--l--t--jnon. V_ d____ a_____ l_ t_______ V- d-v-s a-e-d- l- t-a-n-n- --------------------------- Vi devas atendi la trajnon. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Vi--e----a---d- -- ta-s-on. V_ d____ a_____ l_ t_______ V- d-v-s a-e-d- l- t-k-i-n- --------------------------- Vi devas atendi la taksion. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + esperanto (1-100) MP3 esperanto (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…