Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   em To like something

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [seventy]

To like something

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių anglų (US) Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? W---d -ou -ike -o-----e? W____ y__ l___ t_ s_____ W-u-d y-u l-k- t- s-o-e- ------------------------ Would you like to smoke? 0
Ar norėtumėte šokti? W-u-d you-------o --n--? W____ y__ l___ t_ d_____ W-u-d y-u l-k- t- d-n-e- ------------------------ Would you like to dance? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Wou-----u-li-e--- go--o--a -a--? W____ y__ l___ t_ g_ f__ a w____ W-u-d y-u l-k- t- g- f-r a w-l-? -------------------------------- Would you like to go for a walk? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. I --u-d --k--to-smok-. I w____ l___ t_ s_____ I w-u-d l-k- t- s-o-e- ---------------------- I would like to smoke. 0
Ar norėtum cigaretės? W-u---y---li-e -----a-ette? W____ y__ l___ a c_________ W-u-d y-u l-k- a c-g-r-t-e- --------------------------- Would you like a cigarette? 0
Jis norėtų ugnies. He--a--s-a--i--t. H_ w____ a l_____ H- w-n-s a l-g-t- ----------------- He wants a light. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. I-w-n- ---dr-----om-th--g. I w___ t_ d____ s_________ I w-n- t- d-i-k s-m-t-i-g- -------------------------- I want to drink something. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. I-w-nt------t -o-e-hi-g. I w___ t_ e__ s_________ I w-n- t- e-t s-m-t-i-g- ------------------------ I want to eat something. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. I-wa-t--o rel-- a-lit-l-. I w___ t_ r____ a l______ I w-n- t- r-l-x a l-t-l-. ------------------------- I want to relax a little. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. I w-nt-t- -sk -ou so-----ng. I w___ t_ a__ y__ s_________ I w-n- t- a-k y-u s-m-t-i-g- ---------------------------- I want to ask you something. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. I-want-t----k you fo- s-me-hing. I w___ t_ a__ y__ f__ s_________ I w-n- t- a-k y-u f-r s-m-t-i-g- -------------------------------- I want to ask you for something. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. I wan- to treat-y-- -o--o-e-hi-g. I w___ t_ t____ y__ t_ s_________ I w-n- t- t-e-t y-u t- s-m-t-i-g- --------------------------------- I want to treat you to something. 0
Prašau, ko norėtumėte? W-a--wo--d y-- li-e? W___ w____ y__ l____ W-a- w-u-d y-u l-k-? -------------------- What would you like? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Wo-ld you li---a--offe-? W____ y__ l___ a c______ W-u-d y-u l-k- a c-f-e-? ------------------------ Would you like a coffee? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Or d- ----p--f-- a --a? O_ d_ y__ p_____ a t___ O- d- y-u p-e-e- a t-a- ----------------------- Or do you prefer a tea? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. W----nt t--------ho-e. W_ w___ t_ d____ h____ W- w-n- t- d-i-e h-m-. ---------------------- We want to drive home. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Do -o- -ant---t-x-? D_ y__ w___ a t____ D- y-u w-n- a t-x-? ------------------- Do you want a taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. Th--------to mak- ---all. T___ w___ t_ m___ a c____ T-e- w-n- t- m-k- a c-l-. ------------------------- They want to make a call. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + anglų (US) (1-100) MP3 anglų (US) (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.