Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   lv kaut ko vēlēties

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [septiņdesmit]

kaut ko vēlēties

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? V---J-- vēl--ie- smēķ--? V__ J__ v_______ s______ V-i J-s v-l-t-e- s-ē-ē-? ------------------------ Vai Jūs vēlaties smēķēt? 0
Ar norėtumėte šokti? Vai--ū--v--aties d----? V__ J__ v_______ d_____ V-i J-s v-l-t-e- d-j-t- ----------------------- Vai Jūs vēlaties dejot? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Va- -ūs ---a---- iet pa-taigā--es? V__ J__ v_______ i__ p____________ V-i J-s v-l-t-e- i-t p-s-a-g-t-e-? ---------------------------------- Vai Jūs vēlaties iet pastaigāties? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. E---ē----s-ē--t. E_ v____ s______ E- v-l-s s-ē-ē-. ---------------- Es vēlos smēķēt. 0
Ar norėtum cigaretės? Vai-----ē-ies-c--areti? V__ t_ v_____ c________ V-i t- v-l-e- c-g-r-t-? ----------------------- Vai tu vēlies cigareti? 0
Jis norėtų ugnies. Vi-- ---a--p--smēķ--. V___ v____ p_________ V-ņ- v-l-s p-e-m-ķ-t- --------------------- Viņš vēlas piesmēķēt. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. E---ēl-s-k--t--------ert. E_ v____ k___ k_ i_______ E- v-l-s k-u- k- i-d-e-t- ------------------------- Es vēlos kaut ko iedzert. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Es -ē----kaut -o---t. E_ v____ k___ k_ ē___ E- v-l-s k-u- k- ē-t- --------------------- Es vēlos kaut ko ēst. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. E----l-s ned-ud- --p--t-es. E_ v____ n______ a_________ E- v-l-s n-d-u-z a-p-s-i-s- --------------------------- Es vēlos nedaudz atpūsties. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. E- vēl-s-J-m---o p-jau-ā-. E_ v____ J___ k_ p________ E- v-l-s J-m- k- p-j-u-ā-. -------------------------- Es vēlos Jums ko pajautāt. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. E- v-l-s Jums-k--l---. E_ v____ J___ k_ l____ E- v-l-s J-m- k- l-g-. ---------------------- Es vēlos Jums ko lūgt. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Es----o- -ūs uz-kaut k---zaicin-t. E_ v____ J__ u_ k___ k_ u_________ E- v-l-s J-s u- k-u- k- u-a-c-n-t- ---------------------------------- Es vēlos Jūs uz kaut ko uzaicināt. 0
Prašau, ko norėtumėte? K--J-s,--ū-----vēla-i--? K_ J___ l_____ v________ K- J-s- l-d-u- v-l-t-e-? ------------------------ Ko Jūs, lūdzu, vēlaties? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Va- J-s-vēl--ies k-fi--? V__ J__ v_______ k______ V-i J-s v-l-t-e- k-f-j-? ------------------------ Vai Jūs vēlaties kafiju? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? V-------ūs---b-k-vēla-i-s----u? V_____ J__ l____ v_______ t____ V-r-ū- J-s l-b-k v-l-t-e- t-j-? ------------------------------- Varbūt Jūs labāk vēlaties tēju? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Mē--vēl----- --au-t--ājās. M__ v_______ b_____ m_____ M-s v-l-m-e- b-a-k- m-j-s- -------------------------- Mēs vēlamies braukt mājās. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? V-i -ūs --lati------som-tr-? V__ J__ v_______ t__________ V-i J-s v-l-t-e- t-k-o-e-r-? ---------------------------- Vai Jūs vēlaties taksometru? 0
Jie norėtų paskambinti. Vi-- vē--s-pie-v---t. V___ v____ p_________ V-ņ- v-l-s p-e-v-n-t- --------------------- Viņi vēlas piezvanīt. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + latvių (1-100) MP3 latvių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.