Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   zh 喜欢某事

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70[七十]

70 [Qīshí]

喜欢某事

xǐhuān mǒu shì

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kinų (supaprastinta) Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? 您-- -- --？ 您 想 抽_ 吗 ？ 您 想 抽- 吗 ？ ---------- 您 想 抽烟 吗 ？ 0
n----iǎ-g --ōu-ān --? n__ x____ c______ m__ n-n x-ǎ-g c-ō-y-n m-? --------------------- nín xiǎng chōuyān ma?
Ar norėtumėte šokti? 您-想-跳- - ？ 您 想 跳_ 吗 ？ 您 想 跳- 吗 ？ ---------- 您 想 跳舞 吗 ？ 0
Ní---i--g--ià----ma? N__ x____ t_____ m__ N-n x-ǎ-g t-à-w- m-? -------------------- Nín xiǎng tiàowǔ ma?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? 您 想 ---步 - ？ 您 想 去 散_ 吗 ？ 您 想 去 散- 吗 ？ ------------ 您 想 去 散步 吗 ？ 0
N---x-ǎng----s---- --? N__ x____ q_ s____ m__ N-n x-ǎ-g q- s-n-ù m-? ---------------------- Nín xiǎng qù sànbù ma?
(Aš) norėčiau rūkyti. 我 想-抽- 。 我 想 抽_ 。 我 想 抽- 。 -------- 我 想 抽烟 。 0
W- xiǎ-g--h-u--n. W_ x____ c_______ W- x-ǎ-g c-ō-y-n- ----------------- Wǒ xiǎng chōuyān.
Ar norėtum cigaretės? 你-想 要-一- 烟 - ？ 你 想 要 一_ 烟 吗 ？ 你 想 要 一- 烟 吗 ？ -------------- 你 想 要 一支 烟 吗 ？ 0
Nǐ -iǎ-- --o y- zhī-yān ma? N_ x____ y__ y_ z__ y__ m__ N- x-ǎ-g y-o y- z-ī y-n m-? --------------------------- Nǐ xiǎng yào yī zhī yān ma?
Jis norėtų ugnies. 他 想-要 打火--。 他 想 要 打__ 。 他 想 要 打-机 。 ----------- 他 想 要 打火机 。 0
T---iǎn--y-----hu---. T_ x____ y__ d_______ T- x-ǎ-g y-o d-h-ǒ-ī- --------------------- Tā xiǎng yào dǎhuǒjī.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. 我-- -点---西 。 我 想 喝__ 东_ 。 我 想 喝-儿 东- 。 ------------ 我 想 喝点儿 东西 。 0
Wǒ --ǎ-g -- diǎn-er -ō-g--. W_ x____ h_ d___ e_ d______ W- x-ǎ-g h- d-ǎ- e- d-n-x-. --------------------------- Wǒ xiǎng hē diǎn er dōngxī.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. 我-想 吃-- 东西 。 我 想 吃__ 东_ 。 我 想 吃-儿 东- 。 ------------ 我 想 吃点儿 东西 。 0
Wǒ-xiǎ-g--hī di---e--------. W_ x____ c__ d___ e_ d______ W- x-ǎ-g c-ī d-ǎ- e- d-n-x-. ---------------------------- Wǒ xiǎng chī diǎn er dōngxī.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. 我 想 -- ---。 我 想 休_ 一_ 。 我 想 休- 一- 。 ----------- 我 想 休息 一下 。 0
W----ǎng---ū-- y--i-. W_ x____ x____ y_____ W- x-ǎ-g x-ū-í y-x-à- --------------------- Wǒ xiǎng xiūxí yīxià.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. 我-想 问-- -- -- 。 我 想 问 您 一_ 事_ 。 我 想 问 您 一- 事- 。 --------------- 我 想 问 您 一些 事情 。 0
W--x--ng--è------y--i- ------g. W_ x____ w__ n__ y____ s_______ W- x-ǎ-g w-n n-n y-x-ē s-ì-í-g- ------------------------------- Wǒ xiǎng wèn nín yīxiē shìqíng.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. 我 想-----点儿 事--。 我 想 求 您 点_ 事_ 。 我 想 求 您 点- 事- 。 --------------- 我 想 求 您 点儿 事情 。 0
W- xiǎ-- qi- -ín--iǎn er sh-----. W_ x____ q__ n__ d___ e_ s_______ W- x-ǎ-g q-ú n-n d-ǎ- e- s-ì-í-g- --------------------------------- Wǒ xiǎng qiú nín diǎn er shìqíng.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. 我 想------。 我 想 邀_ 您 。 我 想 邀- 您 。 ---------- 我 想 邀请 您 。 0
W- x-ǎ--------n--ní-. W_ x____ y______ n___ W- x-ǎ-g y-o-ǐ-g n-n- --------------------- Wǒ xiǎng yāoqǐng nín.
Prašau, ko norėtumėte? 请问-- 要--儿 什么 ？ 请_ 您 要 点_ 什_ ？ 请- 您 要 点- 什- ？ -------------- 请问 您 要 点儿 什么 ？ 0
Q-----------y-odi-- er s-é-m-? Q______ n__ y______ e_ s______ Q-n-w-n n-n y-o-i-n e- s-é-m-? ------------------------------ Qǐngwèn nín yàodiǎn er shénme?
Ar norėtumėte puodelio kavos? 您-- -- 吗-？ 您 要 咖_ 吗 ？ 您 要 咖- 吗 ？ ---------- 您 要 咖啡 吗 ？ 0
N---y-o-----i ma? N__ y__ k____ m__ N-n y-o k-f-i m-? ----------------- Nín yào kāfēi ma?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? 或----更喜欢-喝茶-？ 或_ 您 更__ 喝_ ？ 或- 您 更-欢 喝- ？ ------------- 或者 您 更喜欢 喝茶 ？ 0
Hu-zh----n-g--g x---ā--hē c-á? H_____ n__ g___ x_____ h_ c___ H-ò-h- n-n g-n- x-h-ā- h- c-á- ------------------------------ Huòzhě nín gèng xǐhuān hē chá?
(Mes) norėtume važiuoti namo. 我- - -- 。 我_ 想 回_ 。 我- 想 回- 。 --------- 我们 想 回家 。 0
W-m-n-xiǎn- -uí-j-ā. W____ x____ h__ j___ W-m-n x-ǎ-g h-í j-ā- -------------------- Wǒmen xiǎng huí jiā.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? 你们-要-打-租车 吗-？ 你_ 要 打___ 吗 ？ 你- 要 打-租- 吗 ？ ------------- 你们 要 打出租车 吗 ？ 0
Nǐ-en --- -- ch--ū -h- m-? N____ y__ d_ c____ c__ m__ N-m-n y-o d- c-ū-ū c-ē m-? -------------------------- Nǐmen yào dǎ chūzū chē ma?
Jie norėtų paskambinti. 他们-- - 电话-。 他_ 想 打 电_ 。 他- 想 打 电- 。 ----------- 他们 想 打 电话 。 0
Tā--- xi-ng-dǎ----nhu-. T____ x____ d_ d_______ T-m-n x-ǎ-g d- d-à-h-à- ----------------------- Tāmen xiǎng dǎ diànhuà.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kinų (supaprastinta) (1-100) MP3 kinų (supaprastinta) (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.