Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   cs mít něco rád

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sedmdesát]

mít něco rád

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? C-cet--s--z--ouř-t? C_____ s_ z________ C-c-t- s- z-k-u-i-? ------------------- Chcete si zakouřit? 0
Ar norėtumėte šokti? Ch-ete si-z---n---? C_____ s_ z________ C-c-t- s- z-t-n-i-? ------------------- Chcete si zatančit? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? C---te -e-p--j--? C_____ s_ p______ C-c-t- s- p-o-í-? ----------------- Chcete se projít? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. C-těl-- -ht-l-------s--z-ko---t. C____ / c_____ b___ s_ z________ C-t-l / c-t-l- b-c- s- z-k-u-i-. -------------------------------- Chtěl / chtěla bych si zakouřit. 0
Ar norėtum cigaretės? Chc-š -ig--e-u? C____ c________ C-c-š c-g-r-t-? --------------- Chceš cigaretu? 0
Jis norėtų ugnies. C-c- ---p---t. C___ p________ C-c- p-i-á-i-. -------------- Chce připálit. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. R-- - ráda----h -- n-čeh---ap---- -a---a. R__ / r___ b___ s_ n_____ n____ / n______ R-d / r-d- b-c- s- n-č-h- n-p-l / n-p-l-. ----------------------------------------- Rád / ráda bych se něčeho napil / napila. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. N--o b-c- s-ě-- / -n--l-. N___ b___ s____ / s______ N-c- b-c- s-ě-l / s-ě-l-. ------------------------- Něco bych snědl / snědla. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. C--ěl - --těl- -y---si ------ od-oč---ut. C____ / c_____ b___ s_ t_____ o__________ C-t-l / c-t-l- b-c- s- t-o-h- o-p-č-n-u-. ----------------------------------------- Chtěl / chtěla bych si trochu odpočinout. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. R-- /-r----by-h-se--á- na---co -e--a----z-pt---. R__ / r___ b___ s_ V__ n_ n___ z_____ / z_______ R-d / r-d- b-c- s- V-s n- n-c- z-p-a- / z-p-a-a- ------------------------------------------------ Rád / ráda bych se Vás na něco zeptal / zeptala. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Chtě- /--h--l- -y-h-Vá----ně-- -o-ro-i-. C____ / c_____ b___ V__ o n___ p________ C-t-l / c-t-l- b-c- V-s o n-c- p-p-o-i-. ---------------------------------------- Chtěl / chtěla bych Vás o něco poprosit. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. R-d ---á-- --ch V-s něka- p-z--l---pozv-l-. R__ / r___ b___ V__ n____ p_____ / p_______ R-d / r-d- b-c- V-s n-k-m p-z-a- / p-z-a-a- ------------------------------------------- Rád / ráda bych Vás někam pozval / pozvala. 0
Prašau, ko norėtumėte? C--si-p--jete,---o-í-? C_ s_ p_______ p______ C- s- p-e-e-e- p-o-í-? ---------------------- Co si přejete, prosím? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Př-j--e-s- --v-? P______ s_ k____ P-e-e-e s- k-v-? ---------------- Přejete si kávu? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? N-bo--y--e-r--ěji---těl / --těl- --j? N___ b____ r_____ c____ / c_____ č___ N-b- b-s-e r-d-j- c-t-l / c-t-l- č-j- ------------------------------------- Nebo byste raději chtěl / chtěla čaj? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. C----e -e- do-ů. C_____ j__ d____ C-c-m- j-t d-m-. ---------------- Chceme jet domů. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Ch-et- zav-la--t-x-? C_____ z______ t____ C-c-t- z-v-l-t t-x-? -------------------- Chcete zavolat taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. Chtěj- tele-o-ova-. C_____ t___________ C-t-j- t-l-f-n-v-t- ------------------- Chtějí telefonovat. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + čekų (1-100) MP3 čekų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.