Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   sv vilja ha något

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sjuttio]

vilja ha något

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? V----ni-rö-a? V___ n_ r____ V-l- n- r-k-? ------------- Vill ni röka? 0
Ar norėtumėte šokti? V----n- d----? V___ n_ d_____ V-l- n- d-n-a- -------------- Vill ni dansa? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Vil- n--gå ut-----gå? V___ n_ g_ u_ o__ g__ V-l- n- g- u- o-h g-? --------------------- Vill ni gå ut och gå? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. J-- s--lle v-l-a-rök-. J__ s_____ v____ r____ J-g s-u-l- v-l-a r-k-. ---------------------- Jag skulle vilja röka. 0
Ar norėtum cigaretės? Vi-l du ha e--c-ga-e-t? V___ d_ h_ e_ c________ V-l- d- h- e- c-g-r-t-? ----------------------- Vill du ha en cigarett? 0
Jis norėtų ugnies. Ha- v-l- -a ---. H__ v___ h_ e___ H-n v-l- h- e-d- ---------------- Han vill ha eld. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. J-- skul---vil-- -a --go- -tt d----a. J__ s_____ v____ h_ n____ a__ d______ J-g s-u-l- v-l-a h- n-g-t a-t d-i-k-. ------------------------------------- Jag skulle vilja ha något att dricka. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ja--s-ul-e-v-lj- ät-----o-. J__ s_____ v____ ä__ n_____ J-g s-u-l- v-l-a ä-a n-g-t- --------------------------- Jag skulle vilja äta något. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Jag skulle-vil-a--ila m-g li--. J__ s_____ v____ v___ m__ l____ J-g s-u-l- v-l-a v-l- m-g l-t-. ------------------------------- Jag skulle vilja vila mig lite. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. J---sku-le -il-a--r--a ---n----. J__ s_____ v____ f____ e_ n_____ J-g s-u-l- v-l-a f-å-a e- n-g-t- -------------------------------- Jag skulle vilja fråga er något. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Jag --u-le---l-- -e-e- -m--å---. J__ s_____ v____ b_ e_ o_ n_____ J-g s-u-l- v-l-a b- e- o- n-g-t- -------------------------------- Jag skulle vilja be er om något. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. J---s---l- --lja-bj--a-i- ---p- -å--t. J__ s_____ v____ b____ i_ e_ p_ n_____ J-g s-u-l- v-l-a b-u-a i- e- p- n-g-t- -------------------------------------- Jag skulle vilja bjuda in er på något. 0
Prašau, ko norėtumėte? Vad------ni ha? V__ v___ n_ h__ V-d v-l- n- h-? --------------- Vad vill ni ha? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Vill -i-ha e- k-f-e? V___ n_ h_ e_ k_____ V-l- n- h- e- k-f-e- -------------------- Vill ni ha en kaffe? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? E---- -ku-l- n------re-vil------en te? E____ s_____ n_ h_____ v____ h_ e_ t__ E-l-r s-u-l- n- h-l-r- v-l-a h- e- t-? -------------------------------------- Eller skulle ni hellre vilja ha en te? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Vi----lle ---ja -k--hem. V_ s_____ v____ å__ h___ V- s-u-l- v-l-a å-a h-m- ------------------------ Vi skulle vilja åka hem. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Vill n--ha-en ta-i? V___ n_ h_ e_ t____ V-l- n- h- e- t-x-? ------------------- Vill ni ha en taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. D---il- -i-ga. D_ v___ r_____ D- v-l- r-n-a- -------------- De vill ringa. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + švedų (1-100) MP3 švedų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.