Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   pl chcieć

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [siedemdziesiąt]

chcieć

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių lenkų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? (-------ciałb- pan - Chc-ałab--pa-- za--l--? (____ C_______ p__ / C________ p___ z_______ (-z-) C-c-a-b- p-n / C-c-a-a-y p-n- z-p-l-ć- -------------------------------------------- (Czy) Chciałby pan / Chciałaby pani zapalić? 0
Ar norėtumėte šokti? (-z-)--h--ał-- pan /--h---łab--p-ni--atań-zyć? (____ C_______ p__ / C________ p___ z_________ (-z-) C-c-a-b- p-n / C-c-a-a-y p-n- z-t-ń-z-ć- ---------------------------------------------- (Czy) Chciałby pan / Chciałaby pani zatańczyć? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? (-zy- -hc-a-b--p-- /-C---a---- p--i ---ś- na sp--e-? (____ C_______ p__ / C________ p___ p____ n_ s______ (-z-) C-c-a-b- p-n / C-c-a-a-y p-n- p-j-ć n- s-a-e-? ---------------------------------------------------- (Czy) Chciałby pan / Chciałaby pani pójść na spacer? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Chciał--m---C-c--ł------apa--ć. C________ / C_________ z_______ C-c-a-b-m / C-c-a-a-y- z-p-l-ć- ------------------------------- Chciałbym / Chciałabym zapalić. 0
Ar norėtum cigaretės? (-----Ch---łb-ś /--hc----b-- p---er---? (____ C________ / C_________ p_________ (-z-) C-c-a-b-ś / C-c-a-a-y- p-p-e-o-a- --------------------------------------- (Czy) Chciałbyś / Chciałabyś papierosa? 0
Jis norėtų ugnies. O----c-a-b- o--i-. O_ c_______ o_____ O- c-c-a-b- o-n-a- ------------------ On chciałby ognia. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Chc--ł-ym --C----ł-by- s----zeg----a---. C________ / C_________ s__ c_____ n_____ C-c-a-b-m / C-c-a-a-y- s-ę c-e-o- n-p-ć- ---------------------------------------- Chciałbym / Chciałabym się czegoś napić. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. C-cia-b-m-------a---y- co----eś-. C________ / C_________ c__ z_____ C-c-a-b-m / C-c-a-a-y- c-ś z-e-ć- --------------------------------- Chciałbym / Chciałabym coś zjeść. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ch-i--bym - -h-iałabym-t--chę--d-ocz-ć. C________ / C_________ t_____ o________ C-c-a-b-m / C-c-a-a-y- t-o-h- o-p-c-ą-. --------------------------------------- Chciałbym / Chciałabym trochę odpocząć. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ch-ia--y----C--ia-ab-m ---- - -an-ą-o---ś--a--ta-. C________ / C_________ p___ / p____ o c__ z_______ C-c-a-b-m / C-c-a-a-y- p-n- / p-n-ą o c-ś z-p-t-ć- -------------------------------------------------- Chciałbym / Chciałabym pana / panią o coś zapytać. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. C----ł--- - --ci--ab-- p-n--/ -a--ą-- ----p--si-. C________ / C_________ p___ / p____ o c__ p______ C-c-a-b-m / C-c-a-a-y- p-n- / p-n-ą o c-ś p-o-i-. ------------------------------------------------- Chciałbym / Chciałabym pana / panią o coś prosić. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ch-iałb-m-/--h-ia---y- ---- ----n-ą na-c-ś--a-r-s--. C________ / C_________ p___ / p____ n_ c__ z________ C-c-a-b-m / C-c-a-a-y- p-n- / p-n-ą n- c-ś z-p-o-i-. ---------------------------------------------------- Chciałbym / Chciałabym pana / panią na coś zaprosić. 0
Prašau, ko norėtumėte? C-----p-- /----- ---ie---c--? C____ p__ / p___ s____ ż_____ C-e-o p-n / p-n- s-b-e ż-c-y- ----------------------------- Czego pan / pani sobie życzy? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? (Czy- ---ia--- pan /---c-a---y-p-n- -a--? (____ C_______ p__ / C________ p___ k____ (-z-) C-c-a-b- p-n / C-c-a-a-y p-n- k-w-? ----------------------------------------- (Czy) Chciałby pan / Chciałaby pani kawę? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? A-mo-e -ol--by--a- / ---ałab- -ani he--a--? A m___ w______ p__ / w_______ p___ h_______ A m-ż- w-l-ł-y p-n / w-l-ł-b- p-n- h-r-a-ę- ------------------------------------------- A może wolałby pan / wolałaby pani herbatę? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. C--i--iby--y---Ch-i--y-yśm-----ech----o domu. C___________ / C___________ p_______ d_ d____ C-c-e-i-y-m- / C-c-a-y-y-m- p-j-c-a- d- d-m-. --------------------------------------------- Chcielibyśmy / Chciałybyśmy pojechać do domu. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? (C----C--ielib--c------hciał-b-ś--e -a----kę? (____ C____________ / c____________ t________ (-z-) C-c-e-i-y-c-e / c-c-a-y-y-c-e t-k-ó-k-? --------------------------------------------- (Czy) Chcielibyście / chciałybyście taksówkę? 0
Jie norėtų paskambinti. O-i--h---l-by / -n- c-c-a---y ----w----. O__ c________ / O__ c________ z_________ O-i c-c-e-i-y / O-e c-c-a-y-y z-d-w-n-ć- ---------------------------------------- Oni chcieliby / One chciałyby zadzwonić. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + lenkų (1-100) MP3 lenkų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.