Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   ro „a dori” ceva

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [şaptezeci]

„a dori” ceva

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Do--ţi -ă f-maţ-? D_____ s_ f______ D-r-ţ- s- f-m-ţ-? ----------------- Doriţi să fumaţi? 0
Ar norėtumėte šokti? D-ri-i -----n-a-i? D_____ s_ d_______ D-r-ţ- s- d-n-a-i- ------------------ Doriţi să dansaţi? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? D----i-s- m----ţi la-pl--bar-? D_____ s_ m______ l_ p________ D-r-ţ- s- m-r-e-i l- p-i-b-r-? ------------------------------ Doriţi să mergeţi la plimbare? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Vrea- ---fum--. V____ s_ f_____ V-e-u s- f-m-z- --------------- Vreau să fumez. 0
Ar norėtum cigaretės? V-e--o-ţ--a--? V___ o ţ______ V-e- o ţ-g-r-? -------------- Vrei o ţigară? 0
Jis norėtų ugnies. El-v-e---- ---. E_ v___ u_ f___ E- v-e- u- f-c- --------------- El vrea un foc. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Dore-- -ă b--u c--a. D_____ s_ b___ c____ D-r-s- s- b-a- c-v-. -------------------- Doresc să beau ceva. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Dor--- -- ---â-c-cev-. D_____ s_ m_____ c____ D-r-s- s- m-n-n- c-v-. ---------------------- Doresc să mănânc ceva. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Dor--- -- ---od-h-es--pu--n. D_____ s_ m_ o_______ p_____ D-r-s- s- m- o-i-n-s- p-ţ-n- ---------------------------- Doresc să mă odihnesc puţin. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Dor--c-s- vă-î-t--- -e-a. D_____ s_ v_ î_____ c____ D-r-s- s- v- î-t-e- c-v-. ------------------------- Doresc să vă întreb ceva. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Do-----să-v- r-g c--a. D_____ s_ v_ r__ c____ D-r-s- s- v- r-g c-v-. ---------------------- Doresc să vă rog ceva. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Do-esc -ă -ă -nvit -a-c---. D_____ s_ v_ i____ l_ c____ D-r-s- s- v- i-v-t l- c-v-. --------------------------- Doresc să vă invit la ceva. 0
Prašau, ko norėtumėte? Ce----iţ--vă r-g? C_ d_____ v_ r___ C- d-r-ţ- v- r-g- ----------------- Ce doriţi vă rog? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? D-ri-i-o c-fe-? D_____ o c_____ D-r-ţ- o c-f-a- --------------- Doriţi o cafea? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? S-u--ori-i--a- -in--u----ai? S__ d_____ m__ b___ u_ c____ S-u d-r-ţ- m-i b-n- u- c-a-? ---------------------------- Sau doriţi mai bine un ceai? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Vrem-s-----g---a-a--. V___ s_ m_____ a_____ V-e- s- m-r-e- a-a-ă- --------------------- Vrem să mergem acasă. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Vre-i -- ta-i? V____ u_ t____ V-e-i u- t-x-? -------------- Vreţi un taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. E--vor----d-- ----e--f--. E_ v__ s_ d__ u_ t_______ E- v-r s- d-a u- t-l-f-n- ------------------------- Ei vor să dea un telefon. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rumunų (1-100) MP3 rumunų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.