Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   et midagi soovima

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [seitsekümmend]

midagi soovima

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Kas -e ---viksit- -uits-t-da? K__ t_ s_________ s__________ K-s t- s-o-i-s-t- s-i-s-t-d-? ----------------------------- Kas te sooviksite suitsetada? 0
Ar norėtumėte šokti? Kas--e s--vi-si-- tan-sida? K__ t_ s_________ t________ K-s t- s-o-i-s-t- t-n-s-d-? --------------------------- Kas te sooviksite tantsida? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Kas ----o--iksite -aluta-a------? K__ t_ s_________ j_______ m_____ K-s t- s-o-i-s-t- j-l-t-m- m-n-a- --------------------------------- Kas te sooviksite jalutama minna? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. M- soo--ks-- ---t-e----. M_ s________ s__________ M- s-o-i-s-n s-i-s-t-d-. ------------------------ Ma sooviksin suitsetada. 0
Ar norėtum cigaretės? S-ovi--sa------et--? S_____ s_ s_________ S-o-i- s- s-g-r-t-i- -------------------- Soovid sa sigaretti? 0
Jis norėtų ugnies. Ta so--i--t---. T_ s_____ t____ T- s-o-i- t-l-. --------------- Ta soovib tuld. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Ma-soovi--in----a----uua. M_ s________ m_____ j____ M- s-o-i-s-n m-d-g- j-u-. ------------------------- Ma sooviksin midagi juua. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ma soo-i-s----idagi --ü-. M_ s________ m_____ s____ M- s-o-i-s-n m-d-g- s-ü-. ------------------------- Ma sooviksin midagi süüa. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. M---oo----in v-id- pu---a. M_ s________ v____ p______ M- s-o-i-s-n v-i-i p-h-t-. -------------------------- Ma sooviksin veidi puhata. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. M--soov--------i-- mi-ag--k-s-da. M_ s________ t____ m_____ k______ M- s-o-i-s-n t-i-t m-d-g- k-s-d-. --------------------------------- Ma sooviksin teilt midagi küsida. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ma-so----sin -ei-t---dagi -alu-a. M_ s________ t____ m_____ p______ M- s-o-i-s-n t-i-t m-d-g- p-l-d-. --------------------------------- Ma sooviksin teilt midagi paluda. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. M- soo-ik-----ei-e-mida-i vä-j--t--a. M_ s________ t____ m_____ v____ t____ M- s-o-i-s-n t-i-e m-d-g- v-l-a t-h-. ------------------------------------- Ma sooviksin teile midagi välja teha. 0
Prašau, ko norėtumėte? Mi---te s--v---,---l-n? M___ t_ s_______ p_____ M-d- t- s-o-i-e- p-l-n- ----------------------- Mida te soovite, palun? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? S---it- te------? S______ t_ k_____ S-o-i-e t- k-h-i- ----------------- Soovite te kohvi? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Või----v-t- -e--i--- -e-d? V__ s______ t_ p____ t____ V-i s-o-i-e t- p-g-m t-e-? -------------------------- Või soovite te pigem teed? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Me -oov--- -----s---a. M_ s______ k___ s_____ M- s-o-i-e k-j- s-i-a- ---------------------- Me soovime koju sõita. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? S---i-- te ta-sot? S______ t_ t______ S-o-i-e t- t-k-o-? ------------------ Soovite te taksot? 0
Jie norėtų paskambinti. N----oo-iv-d------ta-a. N__ s_______ h_________ N-d s-o-i-a- h-l-s-a-a- ----------------------- Nad soovivad helistada. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + estų (1-100) MP3 estų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.