Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   ca agradar alguna cosa

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [setanta]

agradar alguna cosa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Q-e li-a-r-d---a--u----a -ost-? Q__ l_ a________ f____ a v_____ Q-e l- a-r-d-r-a f-m-r a v-s-è- ------------------------------- Que li agradaria fumar a vostè? 0
Ar norėtumėte šokti? Q-- l- a-ra-ar-- b-llar --vos--? Q__ l_ a________ b_____ a v_____ Q-e l- a-r-d-r-a b-l-a- a v-s-è- -------------------------------- Que li agradaria ballar a vostè? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Que-l----ra-a-i--pa--e-ar - v----? Q__ l_ a________ p_______ a v_____ Q-e l- a-r-d-r-a p-s-e-a- a v-s-è- ---------------------------------- Que li agradaria passejar a vostè? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. M-a-r----i------r. M__________ f_____ M-a-r-d-r-a f-m-r- ------------------ M’agradaria fumar. 0
Ar norėtum cigaretės? Vo--ries -- -i-ar-e-? V_______ u_ c________ V-l-r-e- u- c-g-r-e-? --------------------- Voldries un cigarret? 0
Jis norėtų ugnies. (-ll)-vol--i---oc. (____ v______ f___ (-l-) v-l-r-a f-c- ------------------ (Ell) voldria foc. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. M-a--ad-r-- -e-r--al-un- c-sa. M__________ b____ a_____ c____ M-a-r-d-r-a b-u-e a-g-n- c-s-. ------------------------------ M’agradaria beure alguna cosa. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. M’-gradar-a m--ja---l-u-a-c-s-. M__________ m_____ a_____ c____ M-a-r-d-r-a m-n-a- a-g-n- c-s-. ------------------------------- M’agradaria menjar alguna cosa. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. M--grad-r-a ---ca-s-r-una-mi--. M__________ d________ u__ m____ M-a-r-d-r-a d-s-a-s-r u-a m-c-. ------------------------------- M’agradaria descansar una mica. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. M-a-r---r-- pre-u---r-l---na----a. M__________ p___________ u__ c____ M-a-r-d-r-a p-e-u-t-r-l- u-a c-s-. ---------------------------------- M’agradaria preguntar-li una cosa. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. M-ag------a-------r------a-c--a. M__________ d_________ u__ c____ M-a-r-d-r-a d-m-n-r-l- u-a c-s-. -------------------------------- M’agradaria demanar-li una cosa. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. M--grad---a-c-n-ida--l--a--n- ----. M__________ c__________ a u__ c____ M-a-r-d-r-a c-n-i-a---i a u-a c-s-. ----------------------------------- M’agradaria convidar-li a una cosa. 0
Prašau, ko norėtumėte? Què-l- -g-adari- -re----- -i-us --a-? Q__ l_ a________ p_______ s_ u_ p____ Q-è l- a-r-d-r-a p-e-d-e- s- u- p-a-? ------------------------------------- Què li agradaria prendre, si us plau? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Voldr----n ca--? V______ u_ c____ V-l-r-a u- c-f-? ---------------- Voldria un cafè? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? O--------ri- -n-t-? O p_________ u_ t__ O p-e-e-i-i- u- t-? ------------------- O preferiria un te? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. En- -g--d--i- --ar ----s-. E__ a________ a___ a c____ E-s a-r-d-r-a a-a- a c-s-. -------------------------- Ens agradaria anar a casa. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? V---u--- t-xi? V____ u_ t____ V-l-u u- t-x-? -------------- Voleu un taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. V--d------r-ca--p-- t---f--. V_______ t_____ p__ t_______ V-l-r-e- t-u-a- p-r t-l-f-n- ---------------------------- Voldrien trucar per telèfon. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kataloniečių (1-100) MP3 kataloniečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.