Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   ka სურვილი

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [სამოცდაათი]

70 [samotsdaati]

სურვილი

[survili]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių gruzinų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? მ-წევ- --ებ---? მ_____ გ_______ მ-წ-ვ- გ-ე-ა-თ- --------------- მოწევა გნებავთ? 0
mots'--- -ne-avt? m_______ g_______ m-t-'-v- g-e-a-t- ----------------- mots'eva gnebavt?
Ar norėtumėte šokti? ც-კვა---ებავ-? ც____ გ_______ ც-კ-ა გ-ე-ა-თ- -------------- ცეკვა გნებავთ? 0
t---'---g--ba-t? t______ g_______ t-e-'-a g-e-a-t- ---------------- tsek'va gnebavt?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? გა-ეი---ბა გნე--ვთ? გ_________ გ_______ გ-ს-ი-ნ-ბ- გ-ე-ა-თ- ------------------- გასეირნება გნებავთ? 0
g--ei-ne-a-gn-b---? g_________ g_______ g-s-i-n-b- g-e-a-t- ------------------- gaseirneba gnebavt?
(Aš) norėčiau rūkyti. მ----ა -ი--ა. მ_____ მ_____ მ-წ-ვ- მ-ნ-ა- ------------- მოწევა მინდა. 0
m-ts'-va-m-n--. m_______ m_____ m-t-'-v- m-n-a- --------------- mots'eva minda.
Ar norėtum cigaretės? გ--და --გ-რეტი? გ____ ს________ გ-ნ-ა ს-გ-რ-ტ-? --------------- გინდა სიგარეტი? 0
gi-da s-ga-et-i? g____ s_________ g-n-a s-g-r-t-i- ---------------- ginda sigaret'i?
Jis norėtų ugnies. მ-ს--ეცხლ--უ---. მ__ ც_____ უ____ მ-ს ც-ც-ლ- უ-დ-. ---------------- მას ცეცხლი უნდა. 0
ma-----ts-hli--nd-. m__ t________ u____ m-s t-e-s-h-i u-d-. ------------------- mas tsetskhli unda.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. რა----დ-ლ------ნდ-. რ____ დ_____ მ_____ რ-მ-ს დ-ლ-ვ- მ-ნ-ა- ------------------- რამის დალევა მინდა. 0
r-m-s-dal--a-mi-da. r____ d_____ m_____ r-m-s d-l-v- m-n-a- ------------------- ramis daleva minda.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. რა--ს---მა -ი-დ-. რ____ ჭ___ მ_____ რ-მ-ს ჭ-მ- მ-ნ-ა- ----------------- რამის ჭამა მინდა. 0
ra----ch'ama-mi-da. r____ c_____ m_____ r-m-s c-'-m- m-n-a- ------------------- ramis ch'ama minda.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. მინ-ა ცო-- --ვ---ე--. მ____ ც___ დ_________ მ-ნ-ა ც-ტ- დ-ვ-ს-ე-ო- --------------------- მინდა ცოტა დავისვენო. 0
m-nd--ts-t-a d---s-en-. m____ t_____ d_________ m-n-a t-o-'- d-v-s-e-o- ----------------------- minda tsot'a davisveno.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. რ-ღაც მ--და--კით---. რ____ მ____ გ_______ რ-ღ-ც მ-ნ-ა გ-ი-ხ-თ- -------------------- რაღაც მინდა გკითხოთ. 0
r--h------n-a-g--i-kh--. r______ m____ g_________ r-g-a-s m-n-a g-'-t-h-t- ------------------------ raghats minda gk'itkhot.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. რ-ღ-ც მ---ა --ხ-ვოთ. რ____ მ____ გ_______ რ-ღ-ც მ-ნ-ა გ-ხ-ვ-თ- -------------------- რაღაც მინდა გთხოვოთ. 0
ra-ha-s-m-n-- --k---o-. r______ m____ g________ r-g-a-s m-n-a g-k-o-o-. ----------------------- raghats minda gtkhovot.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. რ-მე-ე----და დ-გ--ტ-ჟოთ. რ_____ მ____ დ__________ რ-მ-ზ- მ-ნ-ა დ-გ-ა-ი-ო-. ------------------------ რამეზე მინდა დაგპატიჟოთ. 0
r-meze--i-d- d-gp'--'i-hot. r_____ m____ d_____________ r-m-z- m-n-a d-g-'-t-i-h-t- --------------------------- rameze minda dagp'at'izhot.
Prašau, ko norėtumėte? რ- გნებ---? რ_ გ_______ რ- გ-ე-ა-თ- ----------- რა გნებავთ? 0
r--g-eb-v-? r_ g_______ r- g-e-a-t- ----------- ra gnebavt?
Ar norėtumėte puodelio kavos? გნე--ვ--ე----ჭ--ა -ავა? გ______ ე___ ჭ___ ყ____ გ-ე-ა-თ ე-თ- ჭ-ქ- ყ-ვ-? ----------------------- გნებავთ ერთი ჭიქა ყავა? 0
g-ebav- -rti c--ik---av-? g______ e___ c_____ q____ g-e-a-t e-t- c-'-k- q-v-? ------------------------- gnebavt erti ch'ika qava?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? თუ---თ- -ი-ა--აი ----ე-ნ-ათ? თ_ ე___ ჭ___ ჩ__ გ__________ თ- ე-თ- ჭ-ქ- ჩ-ი გ-რ-ე-ნ-ა-? ---------------------------- თუ ერთი ჭიქა ჩაი გირჩევნიათ? 0
tu-e--i--h--k- --a--g-r-h--niat? t_ e___ c_____ c___ g___________ t- e-t- c-'-k- c-a- g-r-h-v-i-t- -------------------------------- tu erti ch'ika chai girchevniat?
(Mes) norėtume važiuoti namo. ჩ-ენ --ხ--ი-წა-ვ-----ინ-ა. ჩ___ ს_____ წ_____ გ______ ჩ-ე- ს-ხ-შ- წ-ს-ლ- გ-ი-დ-. -------------------------- ჩვენ სახლში წასვლა გვინდა. 0
chv---s--h--h--t-'-s--a-g-i---. c____ s_______ t_______ g______ c-v-n s-k-l-h- t-'-s-l- g-i-d-. ------------------------------- chven sakhlshi ts'asvla gvinda.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? ტ---- გნ-ბავ-? ტ____ გ_______ ტ-ქ-ი გ-ე-ა-თ- -------------- ტაქსი გნებავთ? 0
t'ak-i gneba--? t_____ g_______ t-a-s- g-e-a-t- --------------- t'aksi gnebavt?
Jie norėtų paskambinti. თ-ვე- -არე--- -ნ--ა--. თ____ დ______ გ_______ თ-ვ-ნ დ-რ-კ-ა გ-ე-ა-თ- ---------------------- თქვენ დარეკვა გნებავთ. 0
t-v-- d---k'va--nebav-. t____ d_______ g_______ t-v-n d-r-k-v- g-e-a-t- ----------------------- tkven darek'va gnebavt.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + gruzinų (1-100) MP3 gruzinų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.