Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   tr bir şey arzu etmek

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [yetmiş]

bir şey arzu etmek

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių turkų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? S-gara-i-mek--st-y-- m--u--z? S_____ i____ i______ m_______ S-g-r- i-m-k i-t-y-r m-s-n-z- ----------------------------- Sigara içmek istiyor musunuz? 0
Ar norėtumėte šokti? D-ns --m-- --tiy---mu--n-z? D___ e____ i______ m_______ D-n- e-m-k i-t-y-r m-s-n-z- --------------------------- Dans etmek istiyor musunuz? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? G-zm-y- -itm-k--sti--r-mu--nuz? G______ g_____ i______ m_______ G-z-e-e g-t-e- i-t-y-r m-s-n-z- ------------------------------- Gezmeye gitmek istiyor musunuz? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. S-g-r--içmek i--i--rum. S_____ i____ i_________ S-g-r- i-m-k i-t-y-r-m- ----------------------- Sigara içmek istiyorum. 0
Ar norėtum cigaretės? Bi--s-g--a i-ter----in? B__ s_____ i____ m_____ B-r s-g-r- i-t-r m-s-n- ----------------------- Bir sigara ister misin? 0
Jis norėtų ugnies. O (e-k--- ---ş ---iy--. O (______ a___ i_______ O (-r-e-) a-e- i-t-y-r- ----------------------- O (erkek) ateş istiyor. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Bir-ş-------k--s-i-or-m. B__ ş__ i____ i_________ B-r ş-y i-m-k i-t-y-r-m- ------------------------ Bir şey içmek istiyorum. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. B-rş-y -em---i--i--rum. B_____ y____ i_________ B-r-e- y-m-k i-t-y-r-m- ----------------------- Birşey yemek istiyorum. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Bi--------enm-k is-----u-. B____ d________ i_________ B-r-z d-n-e-m-k i-t-y-r-m- -------------------------- Biraz dinlenmek istiyorum. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. S-z- bir -e-----mak--s-i-or--. S___ b__ ş__ s_____ i_________ S-z- b-r ş-y s-r-a- i-t-y-r-m- ------------------------------ Size bir şey sormak istiyorum. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Si-den-b-- -e- -----et--- -sti-or--. S_____ b__ ş__ r___ e____ i_________ S-z-e- b-r ş-y r-c- e-m-k i-t-y-r-m- ------------------------------------ Sizden bir şey rica etmek istiyorum. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. S-zi--ir şe-e d-ve- et-e--i--iyo-u-. S___ b__ ş___ d____ e____ i_________ S-z- b-r ş-y- d-v-t e-m-k i-t-y-r-m- ------------------------------------ Sizi bir şeye davet etmek istiyorum. 0
Prašau, ko norėtumėte? Ne -st-yor--nu--l---e-? N_ i___________ l______ N- i-t-y-r-u-u- l-t-e-? ----------------------- Ne istiyorsunuz lütfen? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? B---k--v--is-e- -isi--z? B__ k____ i____ m_______ B-r k-h-e i-t-r m-s-n-z- ------------------------ Bir kahve ister misiniz? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Y-ksa çayı-mı -e-ci- ---r--n--? Y____ ç___ m_ t_____ e_________ Y-k-a ç-y- m- t-r-i- e-e-s-n-z- ------------------------------- Yoksa çayı mı tercih edersiniz? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. E-- g-tm-- i-t-y----. E__ g_____ i_________ E-e g-t-e- i-t-y-r-z- --------------------- Eve gitmek istiyoruz. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? T-ksi i--e- m-si-iz? T____ i____ m_______ T-k-i i-t-r m-s-n-z- -------------------- Taksi ister misiniz? 0
Jie norėtų paskambinti. Te----- --me---s--y-r--r. T______ e____ i__________ T-l-f-n e-m-k i-t-y-r-a-. ------------------------- Telefon etmek istiyorlar. 0

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.