Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   ar يحب/ يريد/ يود شيئاً‬

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

‫70[سبعون]‬

70[sabeuna]

يحب/ يريد/ يود شيئاً‬

[yhb/ yryd/ yawadu shyyaan]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių arabų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? ‫-ت-ب ---دخين-‬ ‫____ ا________ ‫-ت-ب ا-ت-خ-ن-‬ --------------- ‫أتحب التدخين؟‬ 0
a-ah-----ta--hin? a_____ a_________ a-a-a- a-t-d-h-n- ----------------- atahab altadkhin?
Ar norėtumėte šokti? ‫أ-حب---رق-؟‬ ‫____ ا______ ‫-ت-ب ا-ر-ص-‬ ------------- ‫أتحب الرقص؟‬ 0
a---ab -lrq-? a_____ a_____ a-a-a- a-r-s- ------------- atahab alrqs?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? ‫أت-- -ل-ير---ى الأق-ام-‬ ‫____ ا____ ع__ ا________ ‫-ت-ب ا-س-ر ع-ى ا-أ-د-م-‬ ------------------------- ‫أتحب السير على الأقدام؟‬ 0
at--ab --s----ea--- --'aqd--? a_____ a_____ e____ a________ a-a-a- a-s-y- e-l-a a-'-q-a-? ----------------------------- atahab alsayr ealaa al'aqdam?
(Aš) norėčiau rūkyti. ‫أري- ---أد-ن-‬ ‫____ أ_ أ_____ ‫-ر-د أ- أ-خ-.- --------------- ‫أريد أن أدخن.‬ 0
a-id -a--'---hna. a___ '__ '_______ a-i- '-n '-d-h-a- ----------------- arid 'an 'adkhna.
Ar norėtum cigaretės? ‫أ--يد-سي---ة-‬ ‫_____ س_______ ‫-ت-ي- س-ج-ر-؟- --------------- ‫أتريد سيجارة؟‬ 0
atirid-syj-rt? a_____ s______ a-i-i- s-j-r-? -------------- atirid syjart?
Jis norėtų ugnies. ‫إ----ر-د---ا--.‬ ‫___ ي___ و______ ‫-ن- ي-ي- و-ا-ة-‬ ----------------- ‫إنه يريد ولاعة.‬ 0
'-i----y--i- -a--ea--. '_____ y____ w________ '-i-a- y-r-d w-l-e-t-. ---------------------- 'iinah yurid walaeata.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. ‫أريد أ- أشرب شيئ--.‬ ‫____ أ_ أ___ ش_____ ‫-ر-د أ- أ-ر- ش-ئ-ً-‬ --------------------- ‫أريد أن أشرب شيئاً.‬ 0
ar------ '--hri- ----aa-. a___ '__ '______ s_______ a-i- '-n '-s-r-b s-y-a-n- ------------------------- arid 'an 'ashrib shyyaan.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. ‫أ--- أ--آك--ش---ً-‬ ‫____ أ_ آ__ ش_____ ‫-ر-د أ- آ-ل ش-ئ-ً-‬ -------------------- ‫أريد أن آكل شيئاً.‬ 0
ar---'-- -kil sh-y---. a___ '__ a___ s_______ a-i- '-n a-i- s-y-a-n- ---------------------- arid 'an akil shyyaan.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. ‫-ريد أ--أ-ت-ح-قلي-اً-‬ ‫____ أ_ أ____ ق______ ‫-ر-د أ- أ-ت-ح ق-ي-ا-.- ----------------------- ‫أريد أن أرتاح قليلاً.‬ 0
ar----------rtah ql-laa-. a___ '___ '_____ q_______ a-i- '-n- '-r-a- q-y-a-n- ------------------------- arid 'ana 'artah qlylaan.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. ‫أري-----أ-أ----يئا--‬ ‫____ أ_ أ____ ش_____ ‫-ر-د أ- أ-أ-ك ش-ئ-ً-‬ ---------------------- ‫أريد أن أسألك شيئاً.‬ 0
a--d '-n-'a-----k s------. a___ '__ '_______ s_______ a-i- '-n '-s-a-a- s-y-a-n- -------------------------- arid 'an 'as'alak shyyaan.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. ‫--ي- ---أط------ ---ا--‬ ‫____ أ_ أ___ م__ ش_____ ‫-ر-د أ- أ-ل- م-ك ش-ئ-ً-‬ ------------------------- ‫أريد أن أطلب منك شيئاً.‬ 0
a-id---- 'at-ub-m-nk-s--y-a-. a___ '__ '_____ m___ s_______ a-i- '-n '-t-u- m-n- s-y-a-n- ----------------------------- arid 'an 'atlub mink shyyaan.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. ‫-ود----أدعو- -ش-ء-‬ ‫___ أ_ أ____ ل_____ ‫-و- أ- أ-ع-ك ل-ي-.- -------------------- ‫أود أن أدعوك لشيء.‬ 0
aw--'an------k ----i---. a__ '__ '_____ l________ a-d '-n '-d-u- l-s-i-a-. ------------------------ awd 'an 'adeuk lashi'an.
Prašau, ko norėtumėte? ‫م----ي- -ض--ك-‬ ‫__ ت___ ح______ ‫-ا ت-ي- ح-ر-ك-‬ ---------------- ‫ما تريد حضرتك؟‬ 0
ma-------h-d--k? m_ t____ h______ m- t-r-d h-d-t-? ---------------- ma turid hadrtk?
Ar norėtumėte puodelio kavos? ‫-- ت-يد--ه--؟‬ ‫__ ت___ ق_____ ‫-ل ت-ي- ق-و-؟- --------------- ‫هل تريد قهوة؟‬ 0
hl t---- qah--a? h_ t____ q______ h- t-r-d q-h-t-? ---------------- hl turid qahuta?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? ‫أ- أن- تف-ل الشا-؟‬ ‫__ أ__ ت___ ا______ ‫-م أ-ك ت-ض- ا-ش-ي-‬ -------------------- ‫أم أنك تفضل الشاي؟‬ 0
am---n-- t-fad-- a-sh-ay? a_ '____ t______ a_______ a- '-n-k t-f-d-l a-s-a-y- ------------------------- am 'anak tafadal alshaay?
(Mes) norėtume važiuoti namo. ‫نريد -- ن--ب---- ا--يت.‬ ‫____ أ_ ن___ إ__ ا______ ‫-ر-د أ- ن-ه- إ-ى ا-ب-ت-‬ ------------------------- ‫نريد أن نذهب إلى البيت.‬ 0
nri----- -a--hab -----a --ba--. n___ '__ n______ '_____ a______ n-i- '-n n-d-h-b '-i-a- a-b-y-. ------------------------------- nrid 'an nadhhab 'iilaa albayt.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? ‫-ل ت--د-ن---ا-ة --ر--‬ ‫__ ت_____ س____ أ_____ ‫-ل ت-ي-و- س-ا-ة أ-ر-؟- ----------------------- ‫هل تريدون سيارة أجرة؟‬ 0
h- t--idu---aya--t-- a--? h_ t______ s________ a___ h- t-r-d-n s-y-r-t-n a-r- ------------------------- hl turidun sayaratan ajr?
Jie norėtų paskambinti. ‫إ-هم-ير-دون -لات--- ب-------‬ ‫____ ي_____ ا______ ب________ ‫-ن-م ي-ي-و- ا-ا-ص-ل ب-ل-ا-ف-‬ ------------------------------ ‫إنهم يريدون الاتصال بالهاتف.‬ 0
'i-na--- -ur--un-al---is-- ----h-t-f. '_______ y______ a________ b_________ '-i-a-u- y-r-d-n a-a-t-s-l b-a-h-t-f- ------------------------------------- 'iinahum yuridun alaitisal bialhatif.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + arabų (1-100) MP3 arabų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.