Reklama atstovauja specifinę komunikacijos formą.
Ji nori sukurti ryšį tarp kūrėjų ir vartotojų.
Kaip ir bet kurios kitos bendravimo formos, reklamos istorija išties ilga.
Politikai arba tavernos buvo reklamuojami net senovėje.
Reklamos kalbai pasitelkiami specifiniai retorikos elementai.
Reklama turi tikslą ir yra planuota komunikacija.
Mes, kaip vartotojai, turėtume ją pastebėti, susidomėti.
Tačiau svarbiausia, kad to produkto norėtume ir jį nusipirktume.
Dėl šios priežasties reklamų kalba dažniausiai yra labai paprasta.
Reklamai naudojami vos keli žodžiai ar paprasti šūkiai.
Taip mūsų atmintis turėtų lengviau ir geriau išsaugoti reklamos turinį.
Reklamoms būdingi būdvardžiai ir superlatyvai.
Jie apibūdina prekę kaip ypač naudingą.
Todėl reklamų kalba paprastai yra labai pozityvi.
Įdomu tai, kad reklamos kalbą visada veikia kultūra.
Tai reiškia, kad reklamos kalba daug pasako apie visuomenę.
Šiandien daugelyje šalių dominuoja žodžiai „grožis“ ir „jaunystė“.
Taip pat dažnai matome žodžius „ateitis“ it „saugumas“.
Vakarų visuomenėje ypač populiari anglų kalba.
Ji laikoma šiuolaikiška ir tarptautine.
Dėl šios priežasties ji puikiai tinka technikai.
Romanų kalbų elementai naudojami silpnybėms ir aistroms įvardyti.
Jie paprastai naudojami maistui ir kosmetikai apibūdinti.
Naudojantieji dialektą dažnai nori pabrėžti tokias vertybes kaip gimtinę ir tradicijas.
Prekių pavadinimams neretai naudojami neologizmai arba naujai sukurti žodžiai.
Paprastai jie neturi jokios reikšmės, tiesiog puikiai skamba.
Tačiau, kai kurių prekių vardai išties gali tapti plačiai vartojami!
Dulkių siurblio „Hoover“ pavadinimas netgi tapo naudojamas kaip veiksmažodis!