Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 2   »   nn På restaurant 2

30 [trisdešimt]

Restorane 2

Restorane 2

30 [tretti - tredve]

På restaurant 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Prašom obuolių sulčių. E-n-e---jus,--r-du -n---. E__ e_______ e_ d_ s_____ E-n e-l-j-s- e- d- s-i-l- ------------------------- Ein eplejus, er du snill. 0
Prašau limonado. Ein --u-,--r du--n--l. E__ b____ e_ d_ s_____ E-n b-u-, e- d- s-i-l- ---------------------- Ein brus, er du snill. 0
Prašau pomidorų sulčių. Ei--t--a---s, e---- --i--. E__ t________ e_ d_ s_____ E-n t-m-t-u-, e- d- s-i-l- -------------------------- Ein tomatjus, er du snill. 0
Norėčiau taurės raudonojo vyno. Eg v------rn- -a--i-----s-------n. E_ v__ g_____ h_ e__ g___ r_______ E- v-l g-e-n- h- e-t g-a- r-u-v-n- ---------------------------------- Eg vil gjerne ha eit glas raudvin. 0
Norėčiau taurės baltojo vyno. Eg vi---je-ne -- ----g--- ----vin. E_ v__ g_____ h_ e__ g___ k_______ E- v-l g-e-n- h- e-t g-a- k-i-v-n- ---------------------------------- Eg vil gjerne ha eit glas kvitvin. 0
Norėčiau butelio šampano. E- v-l -j-r---h- ei f----e--u---ra-de. E_ v__ g_____ h_ e_ f_____ m__________ E- v-l g-e-n- h- e- f-a-k- m-s-e-a-d-. -------------------------------------- Eg vil gjerne ha ei flaske musserande. 0
Ar mėgsti žuvį? L-k----u -i--? L____ d_ f____ L-k-r d- f-s-? -------------- Likar du fisk? 0
Ar mėgsti jautieną? L--ar------s-kjø-? L____ d_ o________ L-k-r d- o-s-k-ø-? ------------------ Likar du oksekjøt? 0
Ar mėgsti kiaulieną? Li--- du s--n? L____ d_ s____ L-k-r d- s-i-? -------------- Likar du svin? 0
Norėčiau ko nors be mėsos. Eg-vi- --erne ha ------ta- -jø-. E_ v__ g_____ h_ n___ u___ k____ E- v-l g-e-n- h- n-k- u-a- k-ø-. -------------------------------- Eg vil gjerne ha noko utan kjøt. 0
Norėčiau daržovių rinkinio. Eg vil--jerne-ha --- ---n-a-s-et-. E_ v__ g_____ h_ e__ g____________ E- v-l g-e-n- h- e-n g-ø-s-k-r-t-. ---------------------------------- Eg vil gjerne ha ein grønsaksrett. 0
Norėčiau kažko, kas ilgai neužtruks. Eg vil--j---- -a n--o-som-----e --- l-n- ---. E_ v__ g_____ h_ n___ s__ i____ t__ l___ t___ E- v-l g-e-n- h- n-k- s-m i-k-e t-k l-n- t-d- --------------------------------------------- Eg vil gjerne ha noko som ikkje tek lang tid. 0
Norite su ryžiais? V-l du ---r-s ---? V__ d_ h_ r__ t___ V-l d- h- r-s t-l- ------------------ Vil du ha ris til? 0
Norite su makaronais? Vi--du -- -as-a-ti-? V__ d_ h_ p____ t___ V-l d- h- p-s-a t-l- -------------------- Vil du ha pasta til? 0
Norite su bulvėmis? V---du ha -ote-er-t-l? V__ d_ h_ p______ t___ V-l d- h- p-t-t-r t-l- ---------------------- Vil du ha poteter til? 0
Tai man neskanu. D-t--m--ar--k--e ----. D__ s_____ i____ g____ D-t s-a-a- i-k-e g-d-. ---------------------- Det smakar ikkje godt. 0
Patiekalas atšalęs. M--e- e---al-. M____ e_ k____ M-t-n e- k-l-. -------------- Maten er kald. 0
To aš neužsisakiau. Det --r -kkj-------- tin-a. D__ v__ i____ d__ e_ t_____ D-t v-r i-k-e d-t e- t-n-a- --------------------------- Det var ikkje det eg tinga. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir reklama

Reklama atstovauja specifinę komunikacijos formą. Ji nori sukurti ryšį tarp kūrėjų ir vartotojų. Kaip ir bet kurios kitos bendravimo formos, reklamos istorija išties ilga. Politikai arba tavernos buvo reklamuojami net senovėje. Reklamos kalbai pasitelkiami specifiniai retorikos elementai. Reklama turi tikslą ir yra planuota komunikacija. Mes, kaip vartotojai, turėtume ją pastebėti, susidomėti. Tačiau svarbiausia, kad to produkto norėtume ir jį nusipirktume. Dėl šios priežasties reklamų kalba dažniausiai yra labai paprasta. Reklamai naudojami vos keli žodžiai ar paprasti šūkiai. Taip mūsų atmintis turėtų lengviau ir geriau išsaugoti reklamos turinį. Reklamoms būdingi būdvardžiai ir superlatyvai. Jie apibūdina prekę kaip ypač naudingą. Todėl reklamų kalba paprastai yra labai pozityvi. Įdomu tai, kad reklamos kalbą visada veikia kultūra. Tai reiškia, kad reklamos kalba daug pasako apie visuomenę. Šiandien daugelyje šalių dominuoja žodžiai „grožis“ ir „jaunystė“. Taip pat dažnai matome žodžius „ateitis“ it „saugumas“. Vakarų visuomenėje ypač populiari anglų kalba. Ji laikoma šiuolaikiška ir tarptautine. Dėl šios priežasties ji puikiai tinka technikai. Romanų kalbų elementai naudojami silpnybėms ir aistroms įvardyti. Jie paprastai naudojami maistui ir kosmetikai apibūdinti. Naudojantieji dialektą dažnai nori pabrėžti tokias vertybes kaip gimtinę ir tradicijas. Prekių pavadinimams neretai naudojami neologizmai arba naujai sukurti žodžiai. Paprastai jie neturi jokios reikšmės, tiesiog puikiai skamba. Tačiau, kai kurių prekių vardai išties gali tapti plačiai vartojami! Dulkių siurblio „Hoover“ pavadinimas netgi tapo naudojamas kaip veiksmažodis!