Ե- -ւ--մ մի --վ- և մի-ս-խ:
Ե_ ո____ մ_ կ___ և մ_ ս___
Ե- ո-ն-մ մ- կ-վ- և մ- ս-խ-
--------------------------
Ես ունեմ մի կիվի և մի սեխ: 0 Ye- u--- -- kiv--ye---i-s-khY__ u___ m_ k___ y__ m_ s___Y-s u-e- m- k-v- y-v m- s-k-----------------------------Yes unem mi kivi yev mi sekh
Մե- պ--ք է -ա--և -ր--ձ:
Մ__ պ___ է հ__ և բ_____
Մ-զ պ-տ- է հ-ց և բ-ի-ձ-
-----------------------
Մեզ պետք է հաց և բրինձ: 0 M-z---tk- e ---s----v-b----zM__ p____ e h____ y__ b_____M-z p-t-’ e h-t-’ y-v b-i-d-----------------------------Mez petk’ e hats’ yev brindz
Մե- պ-տք-է--ու- և-բիֆշտե-ս:
Մ__ պ___ է ձ___ և բ________
Մ-զ պ-տ- է ձ-ւ- և բ-ֆ-տ-ք-:
---------------------------
Մեզ պետք է ձուկ և բիֆշտեքս: 0 Me- pe--- - -z-- ye- bifs-te-’sM__ p____ e d___ y__ b_________M-z p-t-’ e d-u- y-v b-f-h-e-’--------------------------------Mez petk’ e dzuk yev bifshtek’s
Մե- ---ք է-պի-ցա-- ս-ա-ետ-ի:
Մ__ պ___ է պ____ և ս________
Մ-զ պ-տ- է պ-ց-ա և ս-ա-ե-տ-:
----------------------------
Մեզ պետք է պիցցա և սպագետտի: 0 M-z-p-t-’ e -i--’-s’a --v s-a--t-iM__ p____ e p________ y__ s_______M-z p-t-’ e p-t-’-s-a y-v s-a-e-t-----------------------------------Mez petk’ e pits’ts’a yev spagetti
Ո-ր-շ ի--- է --զ-հ--կ--ո-:
Ո____ ի___ է մ__ հ________
Ո-ր-շ ի-ն- է մ-զ հ-ր-ա-ո-:
--------------------------
ՈՒրիշ ի՞նչ է մեզ հարկավոր: 0 U-i-h i----’-e--ez har----rU____ i_____ e m__ h_______U-i-h i-n-h- e m-z h-r-a-o----------------------------Urish i՞nch’ e mez harkavor
Մե- ա-ու------ա--գա-ար-- --մ-դ-ր-- -ե-ք:
Մ__ ա_____ հ____ գ____ և պ______ է պ____
Մ-զ ա-ո-ր- հ-մ-ր գ-զ-ր և պ-մ-դ-ր է պ-տ-:
----------------------------------------
Մեզ ապուրի համար գազար և պոմիդոր է պետք: 0 M-z-ap-ri-ham-- ----- ye-----ido- e--et-’M__ a____ h____ g____ y__ p______ e p____M-z a-u-i h-m-r g-z-r y-v p-m-d-r e p-t-’-----------------------------------------Mez apuri hamar gazar yev pomidor e petk’
Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos.
Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos.
Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą.
Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi.
Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms.
Vartotojams visų svarbiausias yra greitis.
Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas.
Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau.
Todėl imituojame tikrą pokalbį.
Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį.
Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami.
Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių.
Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius.
Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai.
Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles.
Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką.
Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai.
Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota.
Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai.
Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės.
Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai.
Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus.
Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai.
Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti.
Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų.
Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui.
Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių!
Dėl to labai džiaugiamės!