Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   et Puuviljad ja toiduained

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [viisteist]

Puuviljad ja toiduained

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. Mu--on-m-a--kas. M__ o_ m________ M-l o- m-a-i-a-. ---------------- Mul on maasikas. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. Mul--- --iv- ja m-lo-. M__ o_ k____ j_ m_____ M-l o- k-i-i j- m-l-n- ---------------------- Mul on kiivi ja melon. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. Mul -- ap--sin--a --eip. M__ o_ a______ j_ g_____ M-l o- a-e-s-n j- g-e-p- ------------------------ Mul on apelsin ja greip. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. Mul--n -u--j- ---go. M__ o_ õ__ j_ m_____ M-l o- õ-n j- m-n-o- -------------------- Mul on õun ja mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. Mu- on-b-n--n-ja-anana--. M__ o_ b_____ j_ a_______ M-l o- b-n-a- j- a-a-a-s- ------------------------- Mul on banaan ja ananass. 0
(Aš) darau vaisių salotas. M--tee- p-u--l--sa---i-. M_ t___ p_______________ M- t-e- p-u-i-j-s-l-t-t- ------------------------ Ma teen puuviljasalatit. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. M---ö-n--öst---a. M_ s___ r________ M- s-ö- r-s-s-i-. ----------------- Ma söön röstsaia. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. Ma s--n--õi-a -ös--ai-. M_ s___ v____ r________ M- s-ö- v-i-a r-s-s-i-. ----------------------- Ma söön võiga röstsaia. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. Ma--ö-n-v----- ---m---a-i-a-r-sts-i-. M_ s___ v__ j_ m___________ r________ M- s-ö- v-i j- m-r-e-a-d-g- r-s-s-i-. ------------------------------------- Ma söön või ja marmelaadiga röstsaia. 0
(Aš) valgau sumuštinį. Ma söön -õ------. M_ s___ v________ M- s-ö- v-i-e-b-. ----------------- Ma söön võileiba. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. M- --ön ---g--i-nig--võileib-. M_ s___ m___________ v________ M- s-ö- m-r-a-i-n-g- v-i-e-b-. ------------------------------ Ma söön margariiniga võileiba. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. Ma s-ö--mar-a------ja-t----ig---õ-l--b-. M_ s___ m_________ j_ t_______ v________ M- s-ö- m-r-a-i-n- j- t-m-t-g- v-i-e-b-. ---------------------------------------- Ma söön margariini ja tomatiga võileiba. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. M-il-on -aj--le--a -a ri---. M___ o_ v___ l____ j_ r_____ M-i- o- v-j- l-i-a j- r-i-i- ---------------------------- Meil on vaja leiba ja riisi. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. Mei--o-------k-l---a-----k-. M___ o_ v___ k___ j_ s______ M-i- o- v-j- k-l- j- s-e-k-. ---------------------------- Meil on vaja kala ja steike. 0
Mums reikia picos ir spagečių. Meil-----aja--i--a---- s---et--. M___ o_ v___ p_____ j_ s________ M-i- o- v-j- p-t-a- j- s-a-e-t-. -------------------------------- Meil on vaja pitsat ja spagette. 0
Ko mums dar reikia? M--a -e--------v--a--n? M___ m___ v___ v___ o__ M-d- m-i- v-e- v-j- o-? ----------------------- Mida meil veel vaja on? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. M----o--sup- ------p-r---d-id--a t--at-id v-j-. M___ o_ s___ j____ p_________ j_ t_______ v____ M-i- o- s-p- j-o-s p-r-a-d-i- j- t-m-t-i- v-j-. ----------------------------------------------- Meil on supi jaoks porgandeid ja tomateid vaja. 0
Kur yra prekybos centras? Kus--sub-kau-l-s? K__ a___ k_______ K-s a-u- k-u-l-s- ----------------- Kus asub kauplus? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + estų (1-100) MP3 estų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!