Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   nn Frukt og matvarer

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [femten]

Frukt og matvarer

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. Eg-ha- ----j--db-r. E_ h__ e__ j_______ E- h-r e-t j-r-b-r- ------------------- Eg har eit jordbær. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. E- -ar---- ---i--g e-n m-lon. E_ h__ e__ k___ o_ e__ m_____ E- h-r e-n k-w- o- e-n m-l-n- ----------------------------- Eg har ein kiwi og ein melon. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. E--------n ap-e-s-- -g-ei- gr-p-fru-t. E_ h__ e__ a_______ o_ e__ g__________ E- h-r e-n a-p-l-i- o- e-n g-a-e-r-k-. -------------------------------------- Eg har ein appelsin og ein grapefrukt. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. Eg --r -it --le--g--in-m---o. E_ h__ e__ e___ o_ e__ m_____ E- h-r e-t e-l- o- e-n m-n-o- ----------------------------- Eg har eit eple og ein mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. E--ha----n ---a- ---ei--anana-. E_ h__ e__ b____ o_ e__ a______ E- h-r e-n b-n-n o- e-n a-a-a-. ------------------------------- Eg har ein banan og ein ananas. 0
(Aš) darau vaisių salotas. Eg--a-----ru-----a-. E_ l____ f__________ E- l-g-r f-u-t-a-a-. -------------------- Eg lagar fruktsalat. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. E---t-ei- ----a -rød. E_ e_ e__ r____ b____ E- e- e-t r-s-a b-ø-. --------------------- Eg et eit rista brød. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. Eg ---r-st---r-- -e- sm-r. E_ e_ r____ b___ m__ s____ E- e- r-s-a b-ø- m-d s-ø-. -------------------------- Eg et rista brød med smør. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. Eg -t--is-a---ød -ed--mø- -g--ylt--øy. E_ e_ r____ b___ m__ s___ o_ s________ E- e- r-s-a b-ø- m-d s-ø- o- s-l-e-ø-. -------------------------------------- Eg et rista brød med smør og syltetøy. 0
(Aš) valgau sumuštinį. Eg -t--i- -mø---ø-. E_ e_ e__ s________ E- e- e-t s-ø-b-ø-. ------------------- Eg et eit smørbrød. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. Eg e----- -m----ø---e- ma----i-. E_ e_ e__ s_______ m__ m________ E- e- e-t s-ø-b-ø- m-d m-r-a-i-. -------------------------------- Eg et eit smørbrød med margarin. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. Eg-et-ei- ----b--- me- m--ga--n -g to---. E_ e_ e__ s_______ m__ m_______ o_ t_____ E- e- e-t s-ø-b-ø- m-d m-r-a-i- o- t-m-t- ----------------------------------------- Eg et eit smørbrød med margarin og tomat. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. V- t--n- b-ø- -g----. V_ t____ b___ o_ r___ V- t-e-g b-ø- o- r-s- --------------------- Vi treng brød og ris. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. V- -re-- -isk o--b-ff-r. V_ t____ f___ o_ b______ V- t-e-g f-s- o- b-f-a-. ------------------------ Vi treng fisk og biffar. 0
Mums reikia picos ir spagečių. Vi t-eng-pi-za -g --a-hetti. V_ t____ p____ o_ s_________ V- t-e-g p-z-a o- s-a-h-t-i- ---------------------------- Vi treng pizza og spaghetti. 0
Ko mums dar reikia? K---me-r -re-g---? K__ m___ t____ v__ K-a m-i- t-e-g v-? ------------------ Kva meir treng vi? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. Vi--ren--gu---ter-o----m-t-r -il ---pa. V_ t____ g_______ o_ t______ t__ s_____ V- t-e-g g-l-ø-e- o- t-m-t-r t-l s-p-a- --------------------------------------- Vi treng gulrøter og tomatar til suppa. 0
Kur yra prekybos centras? Kor--- --t e-n --tb-t-k-? K__ e_ d__ e__ m_________ K-r e- d-t e-n m-t-u-i-k- ------------------------- Kor er det ein matbutikk? 0

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!