Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   lv Augļi un pārtikas produkti

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [piecpadsmit]

Augļi un pārtikas produkti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. M-n-i- ze-en-. M__ i_ z______ M-n i- z-m-n-. -------------- Man ir zemene. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. Man -- ki-- -n-me----. M__ i_ k___ u_ m______ M-n i- k-v- u- m-l-n-. ---------------------- Man ir kivi un melone. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. M---ir--pel--ns-u---r-ifrū--. M__ i_ a_______ u_ g_________ M-n i- a-e-s-n- u- g-e-f-ū-s- ----------------------------- Man ir apelsīns un greifrūts. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. Ma- -- ā-o----n -a-go. M__ i_ ā____ u_ m_____ M-n i- ā-o-s u- m-n-o- ---------------------- Man ir ābols un mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. Ma- ir ba-ān- un -nan-s-. M__ i_ b_____ u_ a_______ M-n i- b-n-n- u- a-a-a-s- ------------------------- Man ir banāns un ananass. 0
(Aš) darau vaisių salotas. Es g---voj- ---ļ- sal----. E_ g_______ a____ s_______ E- g-t-v-j- a-g-u s-l-t-s- -------------------------- Es gatavoju augļu salātus. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. E---d- tos---m---i. E_ ē__ t___________ E- ē-u t-s-e-m-i-i- ------------------- Es ēdu tostermaizi. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. Es-ē-- to----m-i-i--- --ie-tu. E_ ē__ t__________ a_ s_______ E- ē-u t-s-e-m-i-i a- s-i-s-u- ------------------------------ Es ēdu tostermaizi ar sviestu. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. E---du----ter-a-zi-a-----es----n m-rm-lādi. E_ ē__ t__________ a_ s______ u_ m_________ E- ē-u t-s-e-m-i-i a- s-i-s-u u- m-r-e-ā-i- ------------------------------------------- Es ēdu tostermaizi ar sviestu un marmelādi. 0
(Aš) valgau sumuštinį. E--ē-u----d-i--. E_ ē__ s________ E- ē-u s-n-v-č-. ---------------- Es ēdu sendviču. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. E- -du---nd--ču-ar-m-rg-r-nu. E_ ē__ s_______ a_ m_________ E- ē-u s-n-v-č- a- m-r-a-ī-u- ----------------------------- Es ēdu sendviču ar margarīnu. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. Es ē---sendv-č---r-----ar-nu-un-to--tu. E_ ē__ s_______ a_ m________ u_ t______ E- ē-u s-n-v-č- a- m-r-a-ī-u u- t-m-t-. --------------------------------------- Es ēdu sendviču ar margarīnu un tomātu. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. Mums-v--a- -a--i un -īsu-. M___ v____ m____ u_ r_____ M-m- v-j-g m-i-i u- r-s-s- -------------------------- Mums vajag maizi un rīsus. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. Mu-- ----g-ziv-- -n-st--ku-. M___ v____ z____ u_ s_______ M-m- v-j-g z-v-s u- s-e-k-s- ---------------------------- Mums vajag zivis un steikus. 0
Mums reikia picos ir spagečių. M--s------ -i-- -n-spa-e-i. M___ v____ p___ u_ s_______ M-m- v-j-g p-c- u- s-a-e-i- --------------------------- Mums vajag picu un spageti. 0
Ko mums dar reikia? K----m---ē- -a---? K_ m___ v__ v_____ K- m-m- v-l v-j-g- ------------------ Ko mums vēl vajag? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. Mu-s v-jag--u----u- -n-t---tu-----ai. M___ v____ b_______ u_ t______ z_____ M-m- v-j-g b-r-ā-u- u- t-m-t-s z-p-i- ------------------------------------- Mums vajag burkānus un tomātus zupai. 0
Kur yra prekybos centras? Ku- -r -i----i--l-? K__ i_ l___________ K-r i- l-e-v-i-a-s- ------------------- Kur ir lielveikals? 0

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!