Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   ro Fructe şi alimente

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [cincisprezece]

Fructe şi alimente

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. Eu--m o-c-p--n-. E_ a_ o c_______ E- a- o c-p-u-ă- ---------------- Eu am o căpşună. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. Eu a---n---wi şi -n-p--ene. E_ a_ u_ k___ ş_ u_ p______ E- a- u- k-w- ş- u- p-p-n-. --------------------------- Eu am un kiwi şi un pepene. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. Eu -----por-o-ală şi u--gr-pefr-it. E_ a_ o p________ ş_ u_ g__________ E- a- o p-r-o-a-ă ş- u- g-a-e-r-i-. ----------------------------------- Eu am o portocală şi un grapefruit. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. E- am -- măr--i-un-ma--o. E_ a_ u_ m__ ş_ u_ m_____ E- a- u- m-r ş- u- m-n-o- ------------------------- Eu am un măr şi un mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. Eu-am-- ----n--şi u----a-as. E_ a_ o b_____ ş_ u_ a______ E- a- o b-n-n- ş- u- a-a-a-. ---------------------------- Eu am o banană şi un ananas. 0
(Aš) darau vaisių salotas. E--f-c --sa-ată--- fructe. E_ f__ o s_____ d_ f______ E- f-c o s-l-t- d- f-u-t-. -------------------------- Eu fac o salată de fructe. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. Eu mă--n----pâi-e -r-jită. E_ m_____ o p____ p_______ E- m-n-n- o p-i-e p-ă-i-ă- -------------------------- Eu mănânc o pâine prăjită. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. E- mă---c --p---- -răjit- cu--n-. E_ m_____ o p____ p______ c_ u___ E- m-n-n- o p-i-e p-ă-i-ă c- u-t- --------------------------------- Eu mănânc o pâine prăjită cu unt. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. Eu -ă-ân- o-----e----j-tă-c---n- şi-g--. E_ m_____ o p____ p______ c_ u__ ş_ g___ E- m-n-n- o p-i-e p-ă-i-ă c- u-t ş- g-m- ---------------------------------------- Eu mănânc o pâine prăjită cu unt şi gem. 0
(Aš) valgau sumuštinį. E--m-nân--u--san-v-ş. E_ m_____ u_ s_______ E- m-n-n- u- s-n-v-ş- --------------------- Eu mănânc un sandviş. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. Eu mă-ân--u- s--d-iş cu m-rg--ină. E_ m_____ u_ s______ c_ m_________ E- m-n-n- u- s-n-v-ş c- m-r-a-i-ă- ---------------------------------- Eu mănânc un sandviş cu margarină. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. E--m---nc -n--a----ş--- --r-ar-nă--i --ş--. E_ m_____ u_ s______ c_ m________ ş_ r_____ E- m-n-n- u- s-n-v-ş c- m-r-a-i-ă ş- r-ş-i- ------------------------------------------- Eu mănânc un sandviş cu margarină şi roşii. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. Noi-av-m-n---ie -e pâi-e şi--r--. N__ a___ n_____ d_ p____ ş_ o____ N-i a-e- n-v-i- d- p-i-e ş- o-e-. --------------------------------- Noi avem nevoie de pâine şi orez. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. Noi avem ne-o-e de -e-t- ş--f--ptu-ă. N__ a___ n_____ d_ p____ ş_ f________ N-i a-e- n-v-i- d- p-ş-e ş- f-i-t-r-. ------------------------------------- Noi avem nevoie de peşte şi friptură. 0
Mums reikia picos ir spagečių. N-i ---- -e---e -- -iz----i s---h-te. N__ a___ n_____ d_ p____ ş_ s________ N-i a-e- n-v-i- d- p-z-a ş- s-a-h-t-. ------------------------------------- Noi avem nevoie de pizza şi spaghete. 0
Ko mums dar reikia? De ---m-i-avem-n-vo--? D_ c_ m__ a___ n______ D- c- m-i a-e- n-v-i-? ---------------------- De ce mai avem nevoie? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. Av---n--oie -e-m-rc-vi -- -o--i pentr- --p-. A___ n_____ d_ m______ ş_ r____ p_____ s____ A-e- n-v-i- d- m-r-o-i ş- r-ş-i p-n-r- s-p-. -------------------------------------------- Avem nevoie de morcovi şi roşii pentru supă. 0
Kur yra prekybos centras? U-----s-e u- su--rmarket? U___ e___ u_ s___________ U-d- e-t- u- s-p-r-a-k-t- ------------------------- Unde este un supermarket? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rumunų (1-100) MP3 rumunų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!