Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   no Frukt og matvarer

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [femten]

Frukt og matvarer

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. Jeg---- e- -o-dbæ-. J__ h__ e_ j_______ J-g h-r e- j-r-b-r- ------------------- Jeg har et jordbær. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. Jeg---r-en k--i-o--en melon. J__ h__ e_ k___ o_ e_ m_____ J-g h-r e- k-w- o- e- m-l-n- ---------------------------- Jeg har en kiwi og en melon. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. J-g har e- -pp--sin og--n-gra----uk-. J__ h__ e_ a_______ o_ e_ g__________ J-g h-r e- a-p-l-i- o- e- g-a-e-r-k-. ------------------------------------- Jeg har en appelsin og en grapefrukt. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. Jeg-ha- ---e--e -g -- ma--o. J__ h__ e_ e___ o_ e_ m_____ J-g h-r e- e-l- o- e- m-n-o- ---------------------------- Jeg har et eple og en mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. Jeg h-- e--ba-an-------an-nas. J__ h__ e_ b____ o_ e_ a______ J-g h-r e- b-n-n o- e- a-a-a-. ------------------------------ Jeg har en banan og en ananas. 0
(Aš) darau vaisių salotas. J-g--age- -ru-ts-lat. J__ l____ f__________ J-g l-g-r f-u-t-a-a-. --------------------- Jeg lager fruktsalat. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. Je---pi-e--en-t-ast. J__ s_____ e_ t_____ J-g s-i-e- e- t-a-t- -------------------- Jeg spiser en toast. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. J-g-s--s---e---------e---mø-. J__ s_____ e_ t____ m__ s____ J-g s-i-e- e- t-a-t m-d s-ø-. ----------------------------- Jeg spiser en toast med smør. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. J-- --i-er -- t-as- m-d smør ----y-te--y. J__ s_____ e_ t____ m__ s___ o_ s________ J-g s-i-e- e- t-a-t m-d s-ø- o- s-l-e-ø-. ----------------------------------------- Jeg spiser en toast med smør og syltetøy. 0
(Aš) valgau sumuštinį. J-g-spis-r et-sm---rø-. J__ s_____ e_ s________ J-g s-i-e- e- s-ø-b-ø-. ----------------------- Jeg spiser et smørbrød. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. J-g-s--s-r ---smør---d -e- --rgarin. J__ s_____ e_ s_______ m__ m________ J-g s-i-e- e- s-ø-b-ø- m-d m-r-a-i-. ------------------------------------ Jeg spiser et smørbrød med margarin. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. Jeg-----e---t---ørbrød m-d ma----in----t----. J__ s_____ e_ s_______ m__ m_______ o_ t_____ J-g s-i-e- e- s-ø-b-ø- m-d m-r-a-i- o- t-m-t- --------------------------------------------- Jeg spiser et smørbrød med margarin og tomat. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. V--t-e-g-r -rød--g r-s. V_ t______ b___ o_ r___ V- t-e-g-r b-ø- o- r-s- ----------------------- Vi trenger brød og ris. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. Vi--renger --sk og-bi--. V_ t______ f___ o_ b____ V- t-e-g-r f-s- o- b-f-. ------------------------ Vi trenger fisk og biff. 0
Mums reikia picos ir spagečių. V--t--n--r -iz-- -g --a-e--i. V_ t______ p____ o_ s________ V- t-e-g-r p-z-a o- s-a-e-t-. ----------------------------- Vi trenger pizza og spagetti. 0
Ko mums dar reikia? H-------tr----- v-? H__ m__ t______ v__ H-a m-r t-e-g-r v-? ------------------- Hva mer trenger vi? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. Vi-tr--g-r -----t--- -- t--a-e--til s-p-e-. V_ t______ g________ o_ t______ t__ s______ V- t-e-g-r g-l-ø-t-r o- t-m-t-r t-l s-p-e-. ------------------------------------------- Vi trenger gulrøtter og tomater til suppen. 0
Kur yra prekybos centras? Hvo--er-det-en ma--u-i--? H___ e_ d__ e_ m_________ H-o- e- d-t e- m-t-u-i-k- ------------------------- Hvor er det en matbutikk? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + norvegų (1-100) MP3 norvegų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!