Им-- е-н- -ив- и -дн--д-ня.
И___ е___ к___ и е___ д____
И-а- е-н- к-в- и е-н- д-н-.
---------------------------
Имам едно киви и една диня. 0 I-a--y-dn- -iv--i---d-- -inya.I___ y____ k___ i y____ d_____I-a- y-d-o k-v- i y-d-a d-n-a-------------------------------Imam yedno kivi i yedna dinya.
И----е-на-------------о-м-н--.
И___ е___ я_____ и е___ м_____
И-а- е-н- я-ъ-к- и е-н- м-н-о-
------------------------------
Имам една ябълка и едно манго. 0 I----e-n--ya--lka i -ed-------o.I__ y____ y______ i y____ m_____I-a y-d-a y-b-l-a i y-d-o m-n-o---------------------------------Ima yedna yabylka i yedno mango.
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene.
А--я------еч-на ф-л---с ма-ло----армалад.
А_ я_ п________ ф____ с м____ и м________
А- я- п-е-е-е-а ф-л-я с м-с-о и м-р-а-а-.
-----------------------------------------
Аз ям препечена филия с масло и мармалад. 0 Az-ya--p-e-e----- fi-i-- s --s---- --rmal-d.A_ y__ p_________ f_____ s m____ i m________A- y-m p-e-e-h-n- f-l-y- s m-s-o i m-r-a-a-.--------------------------------------------Az yam prepechena filiya s maslo i marmalad.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene.
А- ям с--дв-- - --рг-ри-.
А_ я_ с______ с м________
А- я- с-н-в-ч с м-р-а-и-.
-------------------------
Аз ям сандвич с маргарин. 0 Az -a--sand---h --ma--a-i-.A_ y__ s_______ s m________A- y-m s-n-v-c- s m-r-a-i-.---------------------------Az yam sandvich s margarin.
Аз--м сандв-- с м-ргарин ----ма-.
А_ я_ с______ с м_______ и д_____
А- я- с-н-в-ч с м-р-а-и- и д-м-т-
---------------------------------
Аз ям сандвич с маргарин и домат. 0 A- y-- sa-dv--h-- m---ari----d---t.A_ y__ s_______ s m_______ i d_____A- y-m s-n-v-c- s m-r-a-i- i d-m-t------------------------------------Az yam sandvich s margarin i domat.
Т-я-в-т -и--ля-----р-з.
Т______ н_ х___ и о____
Т-я-в-т н- х-я- и о-и-.
-----------------------
Трябват ни хляб и ориз. 0 Trya-vat ni -hl-a----ori-.T_______ n_ k_____ i o____T-y-b-a- n- k-l-a- i o-i-.--------------------------Tryabvat ni khlyab i oriz.
Т-------н-----а --м-со за----ра.
Т______ н_ р___ и м___ з_ с_____
Т-я-в-т н- р-б- и м-с- з- с-а-а-
--------------------------------
Трябват ни риба и месо за скара. 0 T------t -i-ri-- ----so-z---k---.T_______ n_ r___ i m___ z_ s_____T-y-b-a- n- r-b- i m-s- z- s-a-a----------------------------------Tryabvat ni riba i meso za skara.
Тр-б-----и -и-- и ---г--и.
Т______ н_ п___ и с_______
Т-я-в-т н- п-ц- и с-а-е-и-
--------------------------
Трябват ни пица и спагети. 0 T--a---t-ni--i-sa-i--p-geti.T_______ n_ p____ i s_______T-y-b-a- n- p-t-a i s-a-e-i-----------------------------Tryabvat ni pitsa i spageti.
Тряб-ат -- м-----и - д----------у---а.
Т______ н_ м______ и д_____ з_ с______
Т-я-в-т н- м-р-о-и и д-м-т- з- с-п-т-.
--------------------------------------
Трябват ни моркови и домати за супата. 0 Trya-v-- n-------v--i -o---i za-s-----.T_______ n_ m______ i d_____ z_ s______T-y-b-a- n- m-r-o-i i d-m-t- z- s-p-t-.---------------------------------------Tryabvat ni morkovi i domati za supata.
Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos.
Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos.
Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą.
Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi.
Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms.
Vartotojams visų svarbiausias yra greitis.
Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas.
Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau.
Todėl imituojame tikrą pokalbį.
Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį.
Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami.
Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių.
Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius.
Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai.
Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles.
Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką.
Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai.
Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota.
Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai.
Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės.
Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai.
Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus.
Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai.
Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti.
Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų.
Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui.
Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių!
Dėl to labai džiaugiamės!