Frazlibro

eo devi fari ion   »   hy պետք է

72 [sepdek du]

devi fari ion

devi fari ion

72 [յոթանասուներկու]

72 [yot’anasunerku]

պետք է

petk’ e

Elektu kiel vi volas vidi la tradukon:   
esperanto armena Ludu Pli
devi պ----է պ___ է պ-տ- է ------ պետք է 0
p-tk- e p____ e p-t-’ e ------- petk’ e
Mi devas sendi la leteron. Ե- ---ի ---ա- --ղա----: Ե_ պ___ ն____ ո________ Ե- պ-տ- ն-մ-կ ո-ղ-ր-ե-: ----------------------- Ես պիտի նամակ ուղարկեմ: 0
Yes p-t--namak --h-r--m Y__ p___ n____ u_______ Y-s p-t- n-m-k u-h-r-e- ----------------------- Yes piti namak ugharkem
Mi devas pagi la hotelon. Ես--իտի հ-ու-ա--ց------եմ: Ե_ պ___ հ_________ վ______ Ե- պ-տ- հ-ո-ր-ն-ց- վ-ա-ե-: -------------------------- Ես պիտի հյուրանոցը վճարեմ: 0
Ye-----i-hyur---t--- v-h-r-m Y__ p___ h__________ v______ Y-s p-t- h-u-a-o-s-y v-h-r-m ---------------------------- Yes piti hyuranots’y vcharem
Vi devas frue ellitiĝi. Դ-ւ------է --ա-----շ-ւտ --թ-ա-աս: Դ__ պ___ է ա______ շ___ ա________ Դ-ւ պ-տ- է ա-ա-ո-ը շ-ւ- ա-թ-ա-ա-: --------------------------------- Դու պետք է առավոտը շուտ արթնանաս: 0
Du petk’ - ----vo-y--hut a-t--an-s D_ p____ e a_______ s___ a________ D- p-t-’ e a-r-v-t- s-u- a-t-n-n-s ---------------------------------- Du petk’ e arravoty shut art’nanas
Vi devas multe labori. Դ-ւ -ե-ք-է--ա-----ատե-: Դ__ պ___ է շ__ ա_______ Դ-ւ պ-տ- է շ-տ ա-խ-տ-ս- ----------------------- Դու պետք է շատ աշխատես: 0
Du --t---- -h---ashkhates D_ p____ e s___ a________ D- p-t-’ e s-a- a-h-h-t-s ------------------------- Du petk’ e shat ashkhates
Vi devas esti akurata. Դ-- պետք-է ճ---պ-հ -ին--: Դ__ պ___ է ճ______ լ_____ Դ-ւ պ-տ- է ճ-տ-պ-հ լ-ն-ս- ------------------------- Դու պետք է ճշտապահ լինես: 0
Du --tk- ------tapa- -i-es D_ p____ e c________ l____ D- p-t-’ e c-s-t-p-h l-n-s -------------------------- Du petk’ e chshtapah lines
Li devas plenigi la benzinujon. Նա --տ- մ-քե-ա- լի-----ր-: Ն_ պ___ մ______ լ_________ Ն- պ-տ- մ-ք-ն-ն լ-ց-ա-ո-ի- -------------------------- Նա պիտի մեքենան լիցքավորի: 0
Na p-ti mek--e-a- -i--’k’av-ri N_ p___ m________ l___________ N- p-t- m-k-y-n-n l-t-’-’-v-r- ------------------------------ Na piti mek’yenan lits’k’avori
Li devas ripari la aŭton. Ն----տք---մեք--ա- նորոգի: Ն_ պ___ է մ______ ն______ Ն- պ-տ- է մ-ք-ն-ն ն-ր-գ-: ------------------------- Նա պետք է մեքենան նորոգի: 0
Na -etk--e--ek’-e--n-no---i N_ p____ e m________ n_____ N- p-t-’ e m-k-y-n-n n-r-g- --------------------------- Na petk’ e mek’yenan norogi
Li devas lavi la aŭton. Ն- -ետ--է մե----- ---ն-: Ն_ պ___ է մ______ լ_____ Ն- պ-տ- է մ-ք-ն-ն լ-ա-ա- ------------------------ Նա պետք է մեքենան լվանա: 0
N- --t-’ e -ek’yen-n--v--a N_ p____ e m________ l____ N- p-t-’ e m-k-y-n-n l-a-a -------------------------- Na petk’ e mek’yenan lvana
Ŝi devas aĉetumi. Ն--պե---- գնում-------արի: Ն_ պ___ է գ_______ կ______ Ն- պ-տ- է գ-ո-մ-ե- կ-տ-ր-: -------------------------- Նա պետք է գնումներ կատարի: 0
N- p---’-e -nu--e----ta-i N_ p____ e g______ k_____ N- p-t-’ e g-u-n-r k-t-r- ------------------------- Na petk’ e gnumner katari
Ŝi devas purigadi la loĝejon. Ն- -ետ--է --ակա-անը --վաք-: Ն_ պ___ է բ________ հ______ Ն- պ-տ- է բ-ա-ա-ա-ը հ-վ-ք-: --------------------------- Նա պետք է բնակարանը հավաքի: 0
Na -e-k’ e b--ka-a-- -avak’i N_ p____ e b________ h______ N- p-t-’ e b-a-a-a-y h-v-k-i ---------------------------- Na petk’ e bnakarany havak’i
Ŝi devas lavi la lavotaĵon. Ն--պետք է--վ--քը-լվանա: Ն_ պ___ է լ_____ լ_____ Ն- պ-տ- է լ-ա-ք- լ-ա-ա- ----------------------- Նա պետք է լվացքը լվանա: 0
N--pet---e--va---k’y l---a N_ p____ e l________ l____ N- p-t-’ e l-a-s-k-y l-a-a -------------------------- Na petk’ e lvats’k’y lvana
Ni devas tuj iri al la lernejo. Մե-ք-պետք-է շու--վ դպ-ո--գնան-: Մ___ պ___ է շ_____ դ____ գ_____ Մ-ն- պ-տ- է շ-ւ-ո- դ-ր-ց գ-ա-ք- ------------------------------- Մենք պետք է շուտով դպրոց գնանք: 0
M--k’-p-tk--e -h-t-v -p--t-- -n--k’ M____ p____ e s_____ d______ g_____ M-n-’ p-t-’ e s-u-o- d-r-t-’ g-a-k- ----------------------------------- Menk’ petk’ e shutov dprots’ gnank’
Ni devas tuj iri al la laborejo. Մ--ք պ----է-շ----- --խա-անքի -ն-նք: Մ___ պ___ է շ_____ ա________ գ_____ Մ-ն- պ-տ- է շ-ւ-ո- ա-խ-տ-ն-ի գ-ա-ք- ----------------------------------- Մենք պետք է շուտով աշխատանքի գնանք: 0
Me--’ pe-k- - --uto-----k-atan-’i -----’ M____ p____ e s_____ a___________ g_____ M-n-’ p-t-’ e s-u-o- a-h-h-t-n-’- g-a-k- ---------------------------------------- Menk’ petk’ e shutov ashkhatank’i gnank’
Ni devas tuj iri al la doktoro. Մե---պե-ք - շուտ---բ--կի----ն-: Մ___ պ___ է շ_____ բ____ գ_____ Մ-ն- պ-տ- է շ-ւ-ո- բ-շ-ի գ-ա-ք- ------------------------------- Մենք պետք է շուտով բժշկի գնանք: 0
Me--- -etk----s-u--v-b--s--- gn--k’ M____ p____ e s_____ b______ g_____ M-n-’ p-t-’ e s-u-o- b-h-h-i g-a-k- ----------------------------------- Menk’ petk’ e shutov bzhshki gnank’
Vi devas atendi la buson. Դ-ւ- -ե-- - -վտո-ո-սի--սպա--ք: Դ___ պ___ է ա_________ ս______ Դ-ւ- պ-տ- է ա-տ-բ-ւ-ի- ս-ա-ե-: ------------------------------ Դուք պետք է ավտոբուսին սպասեք: 0
D-k- pet-’-e--v---usi- sp-s-k’ D___ p____ e a________ s______ D-k- p-t-’ e a-t-b-s-n s-a-e-’ ------------------------------ Duk’ petk’ e avtobusin spasek’
Vi devas atendi la trajnon. Դ--- պ-տք-է գ-ա-քի- սպ----: Դ___ պ___ է գ______ ս______ Դ-ւ- պ-տ- է գ-ա-ք-ն ս-ա-ե-: --------------------------- Դուք պետք է գնացքին սպասեք: 0
Duk’ -e----- g--ts-k-in---a-ek’ D___ p____ e g_________ s______ D-k- p-t-’ e g-a-s-k-i- s-a-e-’ ------------------------------- Duk’ petk’ e gnats’k’in spasek’
Vi devas atendi la taksion. Դու----տք է-տա-ս--ն ս---ե-: Դ___ պ___ է տ______ ս______ Դ-ւ- պ-տ- է տ-ք-ի-ն ս-ա-ե-: --------------------------- Դուք պետք է տաքսիին սպասեք: 0
Duk’--e--’ e -----ii- -p-s-k’ D___ p____ e t_______ s______ D-k- p-t-’ e t-k-s-i- s-a-e-’ ----------------------------- Duk’ petk’ e tak’siin spasek’

Kial ekzistas tiom multaj malsamaj lingvoj?

Ekzistas hodiaŭ pli ol 6000 malsamaj lingvoj en la mondo. Tial ni bezonas interpretistojn kaj tradukistojn. Antaŭ longega tempo ĉiuj ankoraŭ parolis la saman lingvon. Sed tio ŝanĝiĝis kiam la homoj ekmigris. Ili forlasis sian hejman Afrikon kaj disvastiĝis sur la terglobon. Tiu spaca disiĝo kondukis ankaŭ al lingva disiĝo. Ĉar ĉiu popolo evoluigis sian propran komunikan formon. Multaj malsamaj lingvoj estiĝis el la komuna pralingvo. Sed la homoj neniam restis longe samloke. Tiel la lingvoj pli kaj pli disiĝis unu de la alia. Neniu komuna radiko plu rekoneblis iam poste. Krome, neniu popolo izolite vivis dum jarmiloj. Ĉiam estis kontakto kun aliaj popoloj. Tio modifis la lingvojn. Ili prenis erojn el fremdaj lingvoj aŭ ili miksiĝis. La pluevoluo de la lingvoj do neniam ĉesis. La migroj kaj la kontaktoj do klarigas la multnombrecon de la lingvoj. Sed kial la lingvoj tiom diferencas estas alia demando. Ĉiu evoluhistorio sekvas difinitajn regulojn. Ke la lingvoj estas tiaj, kiaj ili estas, devas do havi kialojn. Pri tiuj kialoj delonge interesiĝas la sciencistoj. Ili ŝatus scii kial la lingvoj diference evoluis. Por tion esplori, oni devas postĉasi la historion de la lingvoj. Tiel identigeblas kio kiam modifiĝis. Ankoraŭ ne sciatas tio, kio influas la evoluon de la lingvoj. Sed la kulturaj faktoroj ŝajnas pli gravaj ol la biologiaj. Tio signifas ke la historio de la popoloj formis ilian lingvon. La lingvoj rakontas al ni evidente pli ol ni kredas...