Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   nn ha lov til noko

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [syttitre]

ha lov til noko

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Har-du l-v -il å-kø--e b-l e-n-? H__ d_ l__ t__ å k____ b__ e____ H-r d- l-v t-l å k-y-e b-l e-n-? -------------------------------- Har du lov til å køyre bil enno? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Har--u-l---ti--- --i-k- alk-ho- e-no? H__ d_ l__ t__ å d_____ a______ e____ H-r d- l-v t-l å d-i-k- a-k-h-l e-n-? ------------------------------------- Har du lov til å drikke alkohol enno? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Har-d--l-- --- å r-i-e ---ine -i--u--an---? H__ d_ l__ t__ å r____ å_____ t__ u________ H-r d- l-v t-l å r-i-e å-e-n- t-l u-l-n-e-? ------------------------------------------- Har du lov til å reise åleine til utlandet? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) f--lov---l f_ l__ t__ f- l-v t-l ---------- få lov til 0
Ar mes čia galime rūkyti? K-n -i--ø---- her? K__ v_ r_____ h___ K-n v- r-y-j- h-r- ------------------ Kan vi røykje her? 0
Ar čia galima rūkyti? Er--e- --- å r--kj- h-r? E_ d__ l__ å r_____ h___ E- d-t l-v å r-y-j- h-r- ------------------------ Er det lov å røykje her? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? K-n -g -et--e---d kr----tk--t? K__ e_ b_____ m__ k___________ K-n e- b-t-l- m-d k-e-i-t-o-t- ------------------------------ Kan eg betale med kredittkort? 0
Ar galima sumokėti čekiais? K--------tal---e-----kk? K__ e_ b_____ m__ s_____ K-n e- b-t-l- m-d s-e-k- ------------------------ Kan eg betale med sjekk? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? K-n eg -e-re-b-ta----ont--t? K__ e_ b____ b_____ k_______ K-n e- b-r-e b-t-l- k-n-a-t- ---------------------------- Kan eg berre betale kontant? 0
Ar galiu paskambinti? K---e--f----ngje-t-l -o---? K__ e_ f_ r_____ t__ n_____ K-n e- f- r-n-j- t-l n-k-n- --------------------------- Kan eg få ringje til nokon? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Ka- -g--å-s----e om ----? K__ e_ f_ s_____ o_ n____ K-n e- f- s-ø-j- o- n-k-? ------------------------- Kan eg få spørje om noko? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Ka---- få-se-- n-k-? K__ e_ f_ s___ n____ K-n e- f- s-i- n-k-? -------------------- Kan eg få seie noko? 0
Jam negalima miegoti parke. Han-h----kkj--lov--il-- sove - p-r-en. H__ h__ i____ l__ t__ å s___ i p______ H-n h-r i-k-e l-v t-l å s-v- i p-r-e-. -------------------------------------- Han har ikkje lov til å sove i parken. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. Han-h-r--kk-- -o----- --so-- ---il-n. H__ h__ i____ l__ t__ å s___ i b_____ H-n h-r i-k-e l-v t-l å s-v- i b-l-n- ------------------------------------- Han har ikkje lov til å sove i bilen. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Han har ik-je lov t---- s-v---å--------j-n--. H__ h__ i____ l__ t__ å s___ p_ t____________ H-n h-r i-k-e l-v t-l å s-v- p- t-g-t-s-o-e-. --------------------------------------------- Han har ikkje lov til å sove på togstasjonen. 0
Ar galime sėstis? K---v- s--je --s? K__ v_ s____ o___ K-n v- s-t-e o-s- ----------------- Kan vi setje oss? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? K-n vi--- -enyen? K__ v_ f_ m______ K-n v- f- m-n-e-? ----------------- Kan vi få menyen? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Ka-----b--ale -v-- -or -ss? K__ v_ b_____ k___ f__ o___ K-n v- b-t-l- k-a- f-r o-s- --------------------------- Kan vi betale kvar for oss? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!