Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   cs smět něco

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [sedmdesát tři]

smět něco

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? S--š u----d-t a--o? S___ u_ ř____ a____ S-í- u- ř-d-t a-t-? ------------------- Smíš už řídit auto? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? S--š -ž p-t-a----ol? S___ u_ p__ a_______ S-í- u- p-t a-k-h-l- -------------------- Smíš už pít alkohol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Sm---už ------s--- --s-o-a--d- ---ra-ič-? S___ u_ s__ / s___ c_______ d_ z_________ S-í- u- s-m / s-m- c-s-o-a- d- z-h-a-i-í- ----------------------------------------- Smíš už sám / sama cestovat do zahraničí? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) smět s___ s-ě- ---- smět 0
Ar mes čia galime rūkyti? Smí-- tady---uřit? S____ t___ k______ S-í-e t-d- k-u-i-? ------------------ Smíme tady kouřit? 0
Ar čia galima rūkyti? S-í -e -u-k---i-? S__ s_ t_ k______ S-í s- t- k-u-i-? ----------------- Smí se tu kouřit? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? L-e pla-it -r-d------arto-? L__ p_____ k_______ k______ L-e p-a-i- k-e-i-n- k-r-o-? --------------------------- Lze platit kreditní kartou? 0
Ar galima sumokėti čekiais? L-e -l-t-t ---e-? L__ p_____ š_____ L-e p-a-i- š-k-m- ----------------- Lze platit šekem? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Lze p-ati------vě? L__ p_____ h______ L-e p-a-i- h-t-v-? ------------------ Lze platit hotově? 0
Ar galiu paskambinti? Moh- si------e--no-a-? M___ s_ z_____________ M-h- s- z-t-l-f-n-v-t- ---------------------- Mohu si zatelefonovat? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Moh--s---- -ě-o zep---? M___ s_ n_ n___ z______ M-h- s- n- n-c- z-p-a-? ----------------------- Mohu se na něco zeptat? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? M-h---ěc--ř-c-? M___ n___ ř____ M-h- n-c- ř-c-? --------------- Mohu něco říci? 0
Jam negalima miegoti parke. On-nesmí --á--v park-. O_ n____ s___ v p_____ O- n-s-í s-á- v p-r-u- ---------------------- On nesmí spát v parku. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. On -es-í-sp-- - ---ě. O_ n____ s___ v a____ O- n-s-í s-á- v a-t-. --------------------- On nesmí spát v autě. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. O---e-m--spá---a---d-aží. O_ n____ s___ n_ n_______ O- n-s-í s-á- n- n-d-a-í- ------------------------- On nesmí spát na nádraží. 0
Ar galime sėstis? M-ž-m- se --s--it? M_____ s_ p_______ M-ž-m- s- p-s-d-t- ------------------ Můžeme se posadit? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? Můž-m----st-- ---el-- l----k? M_____ d_____ j______ l______ M-ž-m- d-s-a- j-d-l-í l-s-e-? ----------------------------- Můžeme dostat jídelní lístek? 0
Ar galime sumokėti atskirai? M------z---a-i- z-l-šť? M_____ z_______ z______ M-ž-m- z-p-a-i- z-l-š-? ----------------------- Můžeme zaplatit zvlášť? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + čekų (1-100) MP3 čekų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!