Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   no ha lov til noe / kunne noe

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [syttitre]

ha lov til noe / kunne noe

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Har du---- t-l-- kj----b-l? H__ d_ l__ t__ å k____ b___ H-r d- l-v t-l å k-ø-e b-l- --------------------------- Har du lov til å kjøre bil? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Har-du l-- -------r--k- -l----l? H__ d_ l__ t__ å d_____ a_______ H-r d- l-v t-l å d-i-k- a-k-h-l- -------------------------------- Har du lov til å drikke alkohol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? H-- -u lo- til -----se--le-- t-l--tl--det? H__ d_ l__ t__ å r____ a____ t__ u________ H-r d- l-v t-l å r-i-e a-e-e t-l u-l-n-e-? ------------------------------------------ Har du lov til å reise alene til utlandet? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) ha /-få------k---e h_ / f_ l___ k____ h- / f- l-v- k-n-e ------------------ ha / få lov, kunne 0
Ar mes čia galime rūkyti? K-n ----øy-e he-? K__ v_ r____ h___ K-n v- r-y-e h-r- ----------------- Kan vi røyke her? 0
Ar čia galima rūkyti? Er---- lov----ø-ke-he-? E_ d__ l__ å r____ h___ E- d-t l-v å r-y-e h-r- ----------------------- Er det lov å røyke her? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Ka----n ---a-- m----reditt--rt? K__ m__ b_____ m__ k___________ K-n m-n b-t-l- m-d k-e-i-t-o-t- ------------------------------- Kan man betale med kredittkort? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Kan-man b-ta-- m-------k? K__ m__ b_____ m__ s_____ K-n m-n b-t-l- m-d s-e-k- ------------------------- Kan man betale med sjekk? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? K-n--a----r---e--l- ko--ant? K__ m__ b___ b_____ k_______ K-n m-n b-r- b-t-l- k-n-a-t- ---------------------------- Kan man bare betale kontant? 0
Ar galiu paskambinti? Få- -e- -ov-t---å-ring- n---? F__ j__ l__ t__ å r____ n____ F-r j-g l-v t-l å r-n-e n-e-? ----------------------------- Får jeg lov til å ringe noen? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Får-jeg --v-ti--å s--rre n-e? F__ j__ l__ t__ å s_____ n___ F-r j-g l-v t-l å s-ø-r- n-e- ----------------------------- Får jeg lov til å spørre noe? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Får-j-- -o---i- - si -o-? F__ j__ l__ t__ å s_ n___ F-r j-g l-v t-l å s- n-e- ------------------------- Får jeg lov til å si noe? 0
Jam negalima miegoti parke. Han -ar -kk- l----i----s--e --pa-ken. H__ h__ i___ l__ t__ å s___ i p______ H-n h-r i-k- l-v t-l å s-v- i p-r-e-. ------------------------------------- Han har ikke lov til å sove i parken. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. Ha--h-----k--lo----l------e-i--ilen. H__ h__ i___ l__ t__ å s___ i b_____ H-n h-r i-k- l-v t-l å s-v- i b-l-n- ------------------------------------ Han har ikke lov til å sove i bilen. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. H-- -ar --k--l-v t---å-so-e -------t--j-n-n. H__ h__ i___ l__ t__ å s___ p_ t____________ H-n h-r i-k- l-v t-l å s-v- p- t-g-t-s-o-e-. -------------------------------------------- Han har ikke lov til å sove på togstasjonen. 0
Ar galime sėstis? Får vi-lo--t-l----e-te os-? F__ v_ l__ t__ å s____ o___ F-r v- l-v t-l å s-t-e o-s- --------------------------- Får vi lov til å sette oss? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? K-n------ menyen? K__ v_ f_ m______ K-n v- f- m-n-e-? ----------------- Kan vi få menyen? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Ka- ---be-a---hve--f---oss? K__ v_ b_____ h___ f__ o___ K-n v- b-t-l- h-e- f-r o-s- --------------------------- Kan vi betale hver for oss? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + norvegų (1-100) MP3 norvegų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!