Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   ca poder fer alguna cosa

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [setanta-tres]

poder fer alguna cosa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Q-e -a po-s-co--uir ----ot-e? Q__ j_ p___ c______ u_ c_____ Q-e j- p-t- c-n-u-r u- c-t-e- ----------------------------- Que ja pots conduir un cotxe? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Q---j- ---s -eur---l-o-ol? Q__ j_ p___ b____ a_______ Q-e j- p-t- b-u-e a-c-h-l- -------------------------- Que ja pots beure alcohol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Qu---a---t---o-----a- s-l-a--’es--a-ger? Q__ j_ p___ p___ a___ s__ a l___________ Q-e j- p-t- p-t- a-a- s-l a l-e-t-a-g-r- ---------------------------------------- Que ja pots pots anar sol a l’estranger? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) po-er p____ p-d-r ----- poder 0
Ar mes čia galime rūkyti? Pode---------q--? P____ f____ a____ P-d-m f-m-r a-u-? ----------------- Podem fumar aquí? 0
Ar čia galima rūkyti? E--pot --mar --uí? E_ p__ f____ a____ E- p-t f-m-r a-u-? ------------------ Es pot fumar aquí? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? E- --t p-g-r-----targ-t---e-crèdit? E_ p__ p____ a__ t______ d_ c______ E- p-t p-g-r a-b t-r-e-a d- c-è-i-? ----------------------------------- Es pot pagar amb targeta de crèdit? 0
Ar galima sumokėti čekiais? E---o--pa-a----b-xe-? E_ p__ p____ a__ x___ E- p-t p-g-r a-b x-c- --------------------- Es pot pagar amb xec? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? E- p-- -a--r n-més en efe----? E_ p__ p____ n____ e_ e_______ E- p-t p-g-r n-m-s e- e-e-t-u- ------------------------------ Es pot pagar només en efectiu? 0
Ar galiu paskambinti? Que--uc t---a-? Q__ p__ t______ Q-e p-c t-u-a-? --------------- Que puc trucar? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Q-e --c------n- p-e--n--? Q__ p__ f__ u__ p________ Q-e p-c f-r u-a p-e-u-t-? ------------------------- Que puc fer una pregunta? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Q-e--uc-di- --gun--c--a? Q__ p__ d__ a_____ c____ Q-e p-c d-r a-g-n- c-s-? ------------------------ Que puc dir alguna cosa? 0
Jam negalima miegoti parke. (---)--- pot ------ ----ar-. (____ n_ p__ d_____ a_ p____ (-l-) n- p-t d-r-i- a- p-r-. ---------------------------- (Ell) no pot dormir al parc. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. (-l-) -- --t -or-i-----c----. (____ n_ p__ d_____ a_ c_____ (-l-) n- p-t d-r-i- a- c-t-e- ----------------------------- (Ell) no pot dormir al cotxe. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. (-ll- n----t do-m-- - l-e--a---. (____ n_ p__ d_____ a l_________ (-l-) n- p-t d-r-i- a l-e-t-c-ó- -------------------------------- (Ell) no pot dormir a l’estació. 0
Ar galime sėstis? P--em--e--e? P____ s_____ P-d-m s-u-e- ------------ Podem seure? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? P--e--r--r- ---cart-? P____ r____ l_ c_____ P-d-m r-b-e l- c-r-a- --------------------- Podem rebre la carta? 0
Ar galime sumokėti atskirai? P-d----a----separa-ame-t? P____ p____ s____________ P-d-m p-g-r s-p-r-d-m-n-? ------------------------- Podem pagar separadament? 0

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!