Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   lv Pilsētā

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [divdesmit pieci]

Pilsētā

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. E---ēl-- -z---ac--u. E_ v____ u_ s_______ E- v-l-s u- s-a-i-u- -------------------- Es vēlos uz staciju. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. E- vēl-s-u- --d-stu. E_ v____ u_ l_______ E- v-l-s u- l-d-s-u- -------------------- Es vēlos uz lidostu. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Es-v-lo- ---pil--tas --nt--. E_ v____ u_ p_______ c______ E- v-l-s u- p-l-ē-a- c-n-r-. ---------------------------- Es vēlos uz pilsētas centru. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? K--e---ar---------u---ta--ju? K_ e_ v___ n_____ u_ s_______ K- e- v-r- n-k-ū- u- s-a-i-u- ----------------------------- Kā es varu nokļūt uz staciju? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Kā ---varu -ok-ū- -z --d-st-? K_ e_ v___ n_____ u_ l_______ K- e- v-r- n-k-ū- u- l-d-s-u- ----------------------------- Kā es varu nokļūt uz lidostu? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? K---- --ru --kļū-------lsē-a--c-----? K_ e_ v___ n_____ u_ p_______ c______ K- e- v-r- n-k-ū- u- p-l-ē-a- c-n-r-? ------------------------------------- Kā es varu nokļūt uz pilsētas centru? 0
Man reikia taksi. M-n--r--e---c---a-- -----m----. M__ i_ n___________ t__________ M-n i- n-p-e-i-š-m- t-k-o-e-r-. ------------------------------- Man ir nepieciešams taksometrs. 0
Man reikia miesto plano. Man -r-n---ecie--ms -i-sē-a- p----. M__ i_ n___________ p_______ p_____ M-n i- n-p-e-i-š-m- p-l-ē-a- p-ā-s- ----------------------------------- Man ir nepieciešams pilsētas plāns. 0
Man reikia viešbučio. M---i- nepieci-šama--ie-n---. M__ i_ n___________ v________ M-n i- n-p-e-i-š-m- v-e-n-c-. ----------------------------- Man ir nepieciešama viesnīca. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. E--vēlos īrē--a-to---īnu. E_ v____ ī___ a__________ E- v-l-s ī-ē- a-t-m-š-n-. ------------------------- Es vēlos īrēt automašīnu. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Te-i- m-na k--d---ar-e. T_ i_ m___ k___________ T- i- m-n- k-e-ī-k-r-e- ----------------------- Te ir mana kredītkarte. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Te-i- man---utov--ī-----apl-ecīb-. T_ i_ m___ a___________ a_________ T- i- m-n- a-t-v-d-t-j- a-l-e-ī-a- ---------------------------------- Te ir mana autovadītāja apliecība. 0
Ką galima pamatyti mieste? K- --r--i-sēt--a-skat--? K_ v__ p______ a________ K- v-r p-l-ē-ā a-s-a-ī-? ------------------------ Ko var pilsētā apskatīt? 0
Nueikite į senamiestį. A-z-ji-t-uz ----il-ētu! A_______ u_ v__________ A-z-j-e- u- v-c-i-s-t-! ----------------------- Aizejiet uz vecpilsētu! 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Dodie-i----ksku-s-j---- --l----! D________ e_________ p_ p_______ D-d-e-i-s e-s-u-s-j- p- p-l-ē-u- -------------------------------- Dodieties ekskursijā pa pilsētu! 0
Nueikite į uostą. A-ze---t-uz -st-! A_______ u_ o____ A-z-j-e- u- o-t-! ----------------- Aizejiet uz ostu! 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Dodie-i-s--k-k--s-jā-pa---t-! D________ e_________ p_ o____ D-d-e-i-s e-s-u-s-j- p- o-t-! ----------------------------- Dodieties ekskursijā pa ostu! 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Kād-s ievēr--a--ci-nīga---i-----t- vēl -r? K____ i________ c_______ v_____ t_ v__ i__ K-d-s i-v-r-b-s c-e-ī-a- v-e-a- t- v-l i-? ------------------------------------------ Kādas ievērības cienīgas vietas te vēl ir? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + latvių (1-100) MP3 latvių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!