Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   sq Nё qytet

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [njёzetepesё]

Nё qytet

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių albanų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. D-a--ё -hk------st-c-oni------n-t. D__ t_ s____ t_ s_______ i t______ D-a t- s-k-j t- s-a-i-n- i t-e-i-. ---------------------------------- Dua tё shkoj te stacioni i trenit. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Dua-----h--------e---or-. D__ t_ s____ n_ a________ D-a t- s-k-j n- a-r-p-r-. ------------------------- Dua tё shkoj nё aeroport. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. D-- ---------nё---n-ёr. D__ t_ s____ n_ q______ D-a t- s-k-j n- q-n-ё-. ----------------------- Dua tё shkoj nё qendёr. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Si -h-o-e- t- --a-io-i i --en--? S_ s______ t_ s_______ i t______ S- s-k-h-t t- s-a-i-n- i t-e-i-? -------------------------------- Si shkohet te stacioni i trenit? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? S- -h-ohet n- ae--por-? S_ s______ n_ a________ S- s-k-h-t n- a-r-p-r-? ----------------------- Si shkohet nё aeroport? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? S--------- -ё qen--r? S_ s______ n_ q______ S- s-k-h-t n- q-n-ё-? --------------------- Si shkohet nё qendёr? 0
Man reikia taksi. Ka- n-v----pё- nj--t-k-i. K__ n_____ p__ n__ t_____ K-m n-v-j- p-r n-ё t-k-i- ------------------------- Kam nevojё pёr njё taksi. 0
Man reikia miesto plano. Ka----vo---pёr njё -la- qy-eti. K__ n_____ p__ n__ p___ q______ K-m n-v-j- p-r n-ё p-a- q-t-t-. ------------------------------- Kam nevojё pёr njё plan qyteti. 0
Man reikia viešbučio. K-m -evo---pёr-n-- h---l. K__ n_____ p__ n__ h_____ K-m n-v-j- p-r n-ё h-t-l- ------------------------- Kam nevojё pёr njё hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. D-- -- ---- me -ira n-- makin-. D__ t_ m___ m_ q___ n__ m______ D-a t- m-r- m- q-r- n-ё m-k-n-. ------------------------------- Dua tё marr me qira njё makinё. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Ur-h-r---ar-ё- --m-----krediti-. U______ k_____ t___ t_ k________ U-d-ё-o k-r-ё- t-m- t- k-e-i-i-. -------------------------------- Urdhёro kartёn time tё kreditit. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. U----r- -a--n-ё- t-me. U______ p_______ t____ U-d-ё-o p-t-n-ё- t-m-. ---------------------- Urdhёro patentёn time. 0
Ką galima pamatyti mieste? Çfar--mun- t- ---i-o---- qyte-? Ç____ m___ t_ v______ n_ q_____ Ç-a-ё m-n- t- v-z-t-j n- q-t-t- ------------------------------- Çfarё mund tё vizitoj nё qytet? 0
Nueikite į senamiestį. S-k--i ----ag-e- - --e--r të-qyteti-. S_____ n_ l_____ e v_____ t_ q_______ S-k-n- n- l-g-e- e v-e-ё- t- q-t-t-t- ------------------------------------- Shkoni nё lagjen e vjetёr të qytetit. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. B-ni --ё--h--o--ёpёr q--e-. B___ n__ x____ n____ q_____ B-n- n-ё x-i-o n-p-r q-t-t- --------------------------- Bёni njё xhiro nёpёr qytet. 0
Nueikite į uostą. Sh-on- te --rt-. S_____ t_ p_____ S-k-n- t- p-r-i- ---------------- Shkoni te porti. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Bё-i -j---hi------po-t. B___ n__ x____ n_ p____ B-n- n-ё x-i-o n- p-r-. ----------------------- Bёni njё xhiro nё port. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Ç-----ia--l---t--v-zi---- tje-ёr? Ç____ i_ v___ t_ v_______ t______ Ç-a-ё i- v-e- t- v-z-t-s- t-e-ё-? --------------------------------- Çfarё ia vlen tё vizitosh tjetёr? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + albanų (1-100) MP3 albanų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!