Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   zh 在城里

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25[二十五]

25 [Èrshíwǔ]

在城里

[zài chéng lǐ]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kinų (supaprastinta) Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. 我 要 到 火车- 去 。 我 要 到 火__ 去 。 我 要 到 火-站 去 。 ------------- 我 要 到 火车站 去 。 0
wǒ y-o d-- h--c-ē z-à- qù. w_ y__ d__ h_____ z___ q__ w- y-o d-o h-ǒ-h- z-à- q-. -------------------------- wǒ yào dào huǒchē zhàn qù.
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. 我 要 --飞机场-去-。 我 要 到 飞__ 去 。 我 要 到 飞-场 去 。 ------------- 我 要 到 飞机场 去 。 0
Wǒ--à--dào -ēi---ch-n- qù. W_ y__ d__ f____ c____ q__ W- y-o d-o f-i-ī c-ǎ-g q-. -------------------------- Wǒ yào dào fēijī chǎng qù.
(Aš) noriu į miesto centrą. 我-要 到 --心-- 。 我 要 到 市__ 去 。 我 要 到 市-心 去 。 ------------- 我 要 到 市中心 去 。 0
Wǒ--à--dào -hì---ō-gx-- q-. W_ y__ d__ s__ z_______ q__ W- y-o d-o s-ì z-ō-g-ī- q-. --------------------------- Wǒ yào dào shì zhōngxīn qù.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? 到 -车站 -么 走-? 到 火__ 怎_ 走 ? 到 火-站 怎- 走 ? ------------ 到 火车站 怎么 走 ? 0
D-----ǒ-h---hàn-zěn-e z--? D__ h_____ z___ z____ z___ D-o h-ǒ-h- z-à- z-n-e z-u- -------------------------- Dào huǒchē zhàn zěnme zǒu?
Kaip man nuvykti į oro uostą? 到 -------走-? 到 飞__ 怎_ 走 ? 到 飞-场 怎- 走 ? ------------ 到 飞机场 怎么 走 ? 0
Dà- --i-ī c--n------- --u? D__ f____ c____ z____ z___ D-o f-i-ī c-ǎ-g z-n-e z-u- -------------------------- Dào fēijī chǎng zěnme zǒu?
Kaip man nuvykti į miesto centrą? 到--中心 怎- - ? 到 市__ 怎_ 走 ? 到 市-心 怎- 走 ? ------------ 到 市中心 怎么 走 ? 0
D-o s----hō-g--n -ě--e----? D__ s__ z_______ z____ z___ D-o s-ì z-ō-g-ī- z-n-e z-u- --------------------------- Dào shì zhōngxīn zěnme zǒu?
Man reikia taksi. 我-需要-一- ----。 我 需_ 一_ 出__ 。 我 需- 一- 出-车 。 ------------- 我 需要 一辆 出租车 。 0
W- -ūy---yī l-àng c--zū-c--. W_ x____ y_ l____ c____ c___ W- x-y-o y- l-à-g c-ū-ū c-ē- ---------------------------- Wǒ xūyào yī liàng chūzū chē.
Man reikia miesto plano. 我 ---一张-城市 地图 。 我 需_ 一_ 城_ 地_ 。 我 需- 一- 城- 地- 。 --------------- 我 需要 一张 城市 地图 。 0
W--x-y-o-y---h-ng--hé--sh- dì-ú. W_ x____ y_ z____ c_______ d____ W- x-y-o y- z-ā-g c-é-g-h- d-t-. -------------------------------- Wǒ xūyào yī zhāng chéngshì dìtú.
Man reikia viešbučio. 我-- --宾--。 我 要 住 宾_ 。 我 要 住 宾- 。 ---------- 我 要 住 宾馆 。 0
Wǒ -ào-z-- bī-guǎn. W_ y__ z__ b_______ W- y-o z-ù b-n-u-n- ------------------- Wǒ yào zhù bīnguǎn.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. 我 要-- -辆 车-。 我 要 租 一_ 车 。 我 要 租 一- 车 。 ------------ 我 要 租 一辆 车 。 0
W- y-o zū -----------ē. W_ y__ z_ y_ l____ c___ W- y-o z- y- l-à-g c-ē- ----------------------- Wǒ yào zū yī liàng chē.
Štai mano kreditinė kortelė. 这--我的 信-卡-。 这_ 我_ 信__ 。 这- 我- 信-卡 。 ----------- 这是 我的 信用卡 。 0
Z--------ǒ ----ìnyò---ǎ. Z__ s__ w_ d_ x_________ Z-è s-ì w- d- x-n-ò-g-ǎ- ------------------------ Zhè shì wǒ de xìnyòngkǎ.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. 这是-----驶证--照-。 这_ 我_ 驾_____ 。 这- 我- 驾-证-驾- 。 -------------- 这是 我的 驾驶证/驾照 。 0
Z-- -h-----de --às-ǐ-z-è-g- -i----o. Z__ s__ w_ d_ j_____ z_____ j_______ Z-è s-ì w- d- j-à-h- z-è-g- j-à-h-o- ------------------------------------ Zhè shì wǒ de jiàshǐ zhèng/ jiàzhào.
Ką galima pamatyti mieste? 这 --里 - -么 --- -以--观 ？ 这 城__ 有 什_ 景__ 可_ 参_ ？ 这 城-里 有 什- 景-儿 可- 参- ？ ---------------------- 这 城市里 有 什么 景点儿 可以 参观 ？ 0
Zhè-ch----h--l- -ǒu --é-m- jǐ-g-iǎn-er k-yǐ -ā--uān? Z__ c_______ l_ y__ s__ m_ j_______ e_ k___ c_______ Z-è c-é-g-h- l- y-u s-é m- j-n-d-ǎ- e- k-y- c-n-u-n- ---------------------------------------------------- Zhè chéngshì li yǒu shé me jǐngdiǎn er kěyǐ cānguān?
Nueikite į senamiestį. 您-去 ---- 。 您 去 古_ 吧 。 您 去 古- 吧 。 ---------- 您 去 古城 吧 。 0
N-n--ù -ǔ-hé-----. N__ q_ g______ b__ N-n q- g-c-é-g b-. ------------------ Nín qù gǔchéng ba.
Padarykite ekskursiją po miestą. 您--以--车-环城-一游 。 您 可_ 乘_ 环_ 一_ 。 您 可- 乘- 环- 一- 。 --------------- 您 可以 乘车 环城 一游 。 0
Nín-k--- c-----chē ---n -héng yī-y--. N__ k___ c____ c__ h___ c____ y_ y___ N-n k-y- c-é-g c-ē h-á- c-é-g y- y-u- ------------------------------------- Nín kěyǐ chéng chē huán chéng yī yóu.
Nueikite į uostą. 您-- -- 吧-。 您 去 港_ 吧 。 您 去 港- 吧 。 ---------- 您 去 港口 吧 。 0
N-n ---g---k-- --. N__ q_ g______ b__ N-n q- g-n-k-u b-. ------------------ Nín qù gǎngkǒu ba.
Padarykite ekskursiją po uostą. 您----港--走---。 您 沿_ 港_ 走__ 。 您 沿- 港- 走-走 。 ------------- 您 沿着 港口 走一走 。 0
N-n --nz---gǎ-gk-- zǒu--ī-zǒu. N__ y_____ g______ z__ y_ z___ N-n y-n-h- g-n-k-u z-u y- z-u- ------------------------------ Nín yánzhe gǎngkǒu zǒu yī zǒu.
Kokių įžymybių dar yra be to? 除--- ----么 -胜古迹 ？ 除___ 还_ 什_ 名___ ？ 除-之- 还- 什- 名-古- ？ ----------------- 除此之外 还有 什么 名胜古迹 ？ 0
C-ú--ǐ---ī-wài-h-i y-u--hé m- -ín-s---g----ī? C__ c_ z__ w__ h__ y__ s__ m_ m________ g____ C-ú c- z-ī w-i h-i y-u s-é m- m-n-s-è-g g-j-? --------------------------------------------- Chú cǐ zhī wài hái yǒu shé me míngshèng gǔjī?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kinų (supaprastinta) (1-100) MP3 kinų (supaprastinta) (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!