Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   nn I byen

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [tjuefem]

I byen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Eg --l---l to---------n. E_ v__ t__ t____________ E- v-l t-l t-g-t-s-o-e-. ------------------------ Eg vil til togstasjonen. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Eg---- --- -l-p-ass--. E_ v__ t__ f__________ E- v-l t-l f-y-l-s-e-. ---------------------- Eg vil til flyplassen. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Eg -il-t-l s-ntrum. E_ v__ t__ s_______ E- v-l t-l s-n-r-m- ------------------- Eg vil til sentrum. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? K-r-ei- -j-m -- ti- to-stas--n--? K______ k___ e_ t__ t____________ K-r-e-s k-e- e- t-l t-g-t-s-o-e-? --------------------------------- Korleis kjem eg til togstasjonen? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Kor---- kje--e------fl--la-se-? K______ k___ e_ t__ f__________ K-r-e-s k-e- e- t-l f-y-l-s-e-? ------------------------------- Korleis kjem eg til flyplassen? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? K-rle-- -jem-eg-til-s---rum? K______ k___ e_ t__ s_______ K-r-e-s k-e- e- t-l s-n-r-m- ---------------------------- Korleis kjem eg til sentrum? 0
Man reikia taksi. Eg tren- -- dr-sj-. E_ t____ e_ d______ E- t-e-g e- d-o-j-. ------------------- Eg treng ei drosje. 0
Man reikia miesto plano. Eg t--ng-e-- ---t---e--by--. E_ t____ e__ k___ o___ b____ E- t-e-g e-t k-r- o-e- b-e-. ---------------------------- Eg treng eit kart over byen. 0
Man reikia viešbučio. Eg --e-g -------e-l. E_ t____ e__ h______ E- t-e-g e-t h-t-l-. -------------------- Eg treng eit hotell. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. E--v------rn---eig--e-n b--. E_ v__ g_____ l____ e__ b___ E- v-l g-e-n- l-i-e e-n b-l- ---------------------------- Eg vil gjerne leige ein bil. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Her--- -re-it--o---t-mi-t. H__ e_ k____________ m____ H-r e- k-e-i-t-o-t-t m-t-. -------------------------- Her er kredittkortet mitt. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. He--er----ar---t---mit-. H__ e_ f__________ m____ H-r e- f-r-r-o-t-t m-t-. ------------------------ Her er førarkortet mitt. 0
Ką galima pamatyti mieste? Kv--e- de--å-s-å---b--n? K__ e_ d__ å s__ i b____ K-a e- d-t å s-å i b-e-? ------------------------ Kva er det å sjå i byen? 0
Nueikite į senamiestį. G--i ---l--ye-. G_ i g_________ G- i g-m-e-y-n- --------------- Gå i gamlebyen. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. D-a på -mvis--g i byen. D__ p_ o_______ i b____ D-a p- o-v-s-n- i b-e-. ----------------------- Dra på omvising i byen. 0
Nueikite į uostą. G----- h--na. G_ t__ h_____ G- t-l h-m-a- ------------- Gå til hamna. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Dr- -å -å-om-is-n-. D__ p_ b___________ D-a p- b-t-m-i-i-g- ------------------- Dra på båtomvising. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? K-- -n-a-er -erd--å-sjå? K__ a___ e_ v____ å s___ K-a a-n- e- v-r-t å s-å- ------------------------ Kva anna er verdt å sjå? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!