Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   cs Ve městě

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [dvacet pět]

Ve městě

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. C-c- (je-)-n- ---r-ž-. C___ (____ n_ n_______ C-c- (-e-) n- n-d-a-í- ---------------------- Chci (jet) na nádraží. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Chci--je-)-n--l--i-t-. C___ (____ n_ l_______ C-c- (-e-) n- l-t-š-ě- ---------------------- Chci (jet) na letiště. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Chc------) -o-----r-. C___ (____ d_ c______ C-c- (-e-) d- c-n-r-. --------------------- Chci (jet) do centra. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Ja---- d--ta-u--- ---r-ž-? J__ s_ d______ n_ n_______ J-k s- d-s-a-u n- n-d-a-í- -------------------------- Jak se dostanu na nádraží? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Jak-se--os-a----a le--ště? J__ s_ d______ n_ l_______ J-k s- d-s-a-u n- l-t-š-ě- -------------------------- Jak se dostanu na letiště? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Jak--e -o---nu-do c---r-? J__ s_ d______ d_ c______ J-k s- d-s-a-u d- c-n-r-? ------------------------- Jak se dostanu do centra? 0
Man reikia taksi. Po--eb--i --xi. P________ t____ P-t-e-u-i t-x-. --------------- Potřebuji taxi. 0
Man reikia miesto plano. P--řebuj----án----t-. P________ p___ m_____ P-t-e-u-i p-á- m-s-a- --------------------- Potřebuji plán města. 0
Man reikia viešbučio. Pot---uji---t--. P________ h_____ P-t-e-u-i h-t-l- ---------------- Potřebuji hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. C----si-pr--a-m-ut--uto. C___ s_ p_________ a____ C-c- s- p-o-a-m-u- a-t-. ------------------------ Chci si pronajmout auto. 0
Štai mano kreditinė kortelė. T--- j--m-----r----n- -ar--. T___ j_ m___ k_______ k_____ T-d- j- m-j- k-e-i-n- k-r-a- ---------------------------- Tady je moje kreditní karta. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. T-dy -e -ů---idič-ký p-ů--z. T___ j_ m__ ř_______ p______ T-d- j- m-j ř-d-č-k- p-ů-a-. ---------------------------- Tady je můj řidičský průkaz. 0
Ką galima pamatyti mieste? C- je v t--t- -ě--ě---vid-n-? C_ j_ v t____ m____ k v______ C- j- v t-m-o m-s-ě k v-d-n-? ----------------------------- Co je v tomto městě k vidění? 0
Nueikite į senamiestį. Běžte--o-s-a---o --st-. B____ d_ s______ m_____ B-ž-e d- s-a-é-o m-s-a- ----------------------- Běžte do starého města. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Z-č-----t---e--kr---í j-zdy-mě--e-. Z_________ s_ o______ j____ m______ Z-č-s-n-t- s- o-r-ž-í j-z-y m-s-e-. ----------------------------------- Zúčastněte se okružní jízdy městem. 0
Nueikite į uostą. B-ž---d---ř-stav-. B____ d_ p________ B-ž-e d- p-í-t-v-. ------------------ Běžte do přístavu. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Z-č---n-----e -kr-ž-í -ízd--příst-ve-. Z_________ s_ o______ j____ p_________ Z-č-s-n-t- s- o-r-ž-í j-z-y p-í-t-v-m- -------------------------------------- Zúčastněte se okružní jízdy přístavem. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Jaké-d-l-í -amě-----nosti ---u -ad---e--ě? J___ d____ p_____________ j___ t___ j_____ J-k- d-l-í p-m-t-h-d-o-t- j-o- t-d- j-š-ě- ------------------------------------------ Jaké další pamětihodnosti jsou tady ještě? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + čekų (1-100) MP3 čekų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!