Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   ja 街で

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [二十五]

25 [Nijūgo]

街で

machi de

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių japonų Žaisti Daugiau
(Aš] noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. 駅に 行きたいの です が 。 駅に 行きたいの です が 。 駅に 行きたいの です が 。 駅に 行きたいの です が 。 駅に 行きたいの です が 。 0
e-------kitai --d--uga. e__ n_ i_____ n________ e-i n- i-i-a- n-d-s-g-. ----------------------- eki ni ikitai nodesuga.
(Aš] noriu (važiuoti) į oro uostą. 空港に 行きたいの です が 。 空港に 行きたいの です が 。 空港に 行きたいの です が 。 空港に 行きたいの です が 。 空港に 行きたいの です が 。 0
kū----- -k--ai--o--s--a. k___ n_ i_____ n________ k-k- n- i-i-a- n-d-s-g-. ------------------------ kūkō ni ikitai nodesuga.
(Aš) noriu į miesto centrą. 都心に 行きたいの です が 。 都心に 行きたいの です が 。 都心に 行きたいの です が 。 都心に 行きたいの です が 。 都心に 行きたいの です が 。 0
to--i- ----k-tai nod-s-ga. t_____ n_ i_____ n________ t-s-i- n- i-i-a- n-d-s-g-. -------------------------- toshin ni ikitai nodesuga.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? 駅へは どうやって 行けば いいです か ? 駅へは どうやって 行けば いいです か ? 駅へは どうやって 行けば いいです か ? 駅へは どうやって 行けば いいです か ? 駅へは どうやって 行けば いいです か ? 0
e-- -e -a ---yatte--ke-a--de-u-k-? e__ h_ w_ d_ y____ i____ ī____ k__ e-i h- w- d- y-t-e i-e-a ī-e-u k-? ---------------------------------- eki he wa dō yatte ikeba īdesu ka?
Kaip man nuvykti į oro uostą? 空港へは どうやって 行けば いいです か ? 空港へは どうやって 行けば いいです か ? 空港へは どうやって 行けば いいです か ? 空港へは どうやって 行けば いいです か ? 空港へは どうやって 行けば いいです か ? 0
kū-ō-- -a dō-ya--e i--b- ī-esu ka? k___ e w_ d_ y____ i____ ī____ k__ k-k- e w- d- y-t-e i-e-a ī-e-u k-? ---------------------------------- kūkō e wa dō yatte ikeba īdesu ka?
Kaip man nuvykti į miesto centrą? 都心へは どうやって 行けば いいです か ? 都心へは どうやって 行けば いいです か ? 都心へは どうやって 行けば いいです か ? 都心へは どうやって 行けば いいです か ? 都心へは どうやって 行けば いいです か ? 0
t-shi--e ---dō -a-t--i---a-ī--su --? t_____ e w_ d_ y____ i____ ī____ k__ t-s-i- e w- d- y-t-e i-e-a ī-e-u k-? ------------------------------------ toshin e wa dō yatte ikeba īdesu ka?
Man reikia taksi. 私は タクシーが 必要 です 。 私は タクシーが 必要 です 。 私は タクシーが 必要 です 。 私は タクシーが 必要 です 。 私は タクシーが 必要 です 。 0
w-ta--- w--tak--hī-----i-s-y-de-u. w______ w_ t______ g_ h___________ w-t-s-i w- t-k-s-ī g- h-t-u-ō-e-u- ---------------------------------- watashi wa takushī ga hitsuyōdesu.
Man reikia miesto plano. 私は 市街地図が 必要 です 。 私は 市街地図が 必要 です 。 私は 市街地図が 必要 です 。 私は 市街地図が 必要 です 。 私は 市街地図が 必要 です 。 0
wa--s-i--a--h--ai-chiz- g- ----u--desu. w______ w_ s_____ c____ g_ h___________ w-t-s-i w- s-i-a- c-i-u g- h-t-u-ō-e-u- --------------------------------------- watashi wa shigai chizu ga hitsuyōdesu.
Man reikia viešbučio. 私は ホテルが 必要 です 。 私は ホテルが 必要 です 。 私は ホテルが 必要 です 。 私は ホテルが 必要 です 。 私は ホテルが 必要 です 。 0
watashi -a-hoter- -- ------ōde--. w______ w_ h_____ g_ h___________ w-t-s-i w- h-t-r- g- h-t-u-ō-e-u- --------------------------------- watashi wa hoteru ga hitsuyōdesu.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. 私は レンタカーを 借りたい です 。 私は レンタカーを 借りたい です 。 私は レンタカーを 借りたい です 。 私は レンタカーを 借りたい です 。 私は レンタカーを 借りたい です 。 0
wat-s-- wa --ntakā o kari-a-----. w______ w_ r______ o k___________ w-t-s-i w- r-n-a-ā o k-r-t-i-e-u- --------------------------------- watashi wa rentakā o karitaidesu.
Štai mano kreditinė kortelė. 私の クレジットカード です 。 私の クレジットカード です 。 私の クレジットカード です 。 私の クレジットカード です 。 私の クレジットカード です 。 0
w-t--h- -o k-re-itto---od-s-. w______ n_ k_________________ w-t-s-i n- k-r-j-t-o-ā-o-e-u- ----------------------------- watashi no kurejittokādodesu.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. 私の 免許証 です 。 私の 免許証 です 。 私の 免許証 です 。 私の 免許証 です 。 私の 免許証 です 。 0
wata--i------n-yoshōd---. w______ n_ m_____________ w-t-s-i n- m-n-y-s-ō-e-u- ------------------------- watashi no menkyoshōdesu.
Ką galima pamatyti mieste? 街の 見所は あります か ? 街の 見所は あります か ? 街の 見所は あります か ? 街の 見所は あります か ? 街の 見所は あります か ? 0
ma-hi -o mido-o-o w----i-as--k-? m____ n_ m_______ w_ a______ k__ m-c-i n- m-d-k-r- w- a-i-a-u k-? -------------------------------- machi no midokoro wa arimasu ka?
Nueikite į senamiestį. 旧市街へ 行って ごらんなさい 。 旧市街へ 行って ごらんなさい 。 旧市街へ 行って ごらんなさい 。 旧市街へ 行って ごらんなさい 。 旧市街へ 行って ごらんなさい 。 0
k-ū -h--ai-e itt--go--- --s--. k__ s_____ e i___ g____ n_____ k-ū s-i-a- e i-t- g-r-n n-s-i- ------------------------------ kyū shigai e itte goran nasai.
Padarykite ekskursiją po miestą. 市内観光ツアーに 参加して ごらんなさい 。 市内観光ツアーに 参加して ごらんなさい 。 市内観光ツアーに 参加して ごらんなさい 。 市内観光ツアーに 参加して ごらんなさい 。 市内観光ツアーに 参加して ごらんなさい 。 0
sh--a--k-nk-----ā--- -a-ka--h-t- ---an n-s-i. s_____ k____ t___ n_ s____ s____ g____ n_____ s-i-a- k-n-ō t-u- n- s-n-a s-i-e g-r-n n-s-i- --------------------------------------------- shinai kankō tsuā ni sanka shite goran nasai.
Nueikite į uostą. 港へ 行って ごらんなさい 。 港へ 行って ごらんなさい 。 港へ 行って ごらんなさい 。 港へ 行って ごらんなさい 。 港へ 行って ごらんなさい 。 0
m--a-- e-it-- gora- nas-i. m_____ e i___ g____ n_____ m-n-t- e i-t- g-r-n n-s-i- -------------------------- minato e itte goran nasai.
Padarykite ekskursiją po uostą. 港の 遊覧観光ツアーに 行って ごらんなさい 。 港の 遊覧観光ツアーに 行って ごらんなさい 。 港の 遊覧観光ツアーに 行って ごらんなさい 。 港の 遊覧観光ツアーに 行って ごらんなさい 。 港の 遊覧観光ツアーに 行って ごらんなさい 。 0
m-n-t- n---ū-an-k-----t-uā -- i--e -oran nasai. m_____ n_ y____ k____ t___ n_ i___ g____ n_____ m-n-t- n- y-r-n k-n-ō t-u- n- i-t- g-r-n n-s-i- ----------------------------------------------- minato no yūran kankō tsuā ni itte goran nasai.
Kokių įžymybių dar yra be to? 他に 、 どんな 見所が あります か ? 他に 、 どんな 見所が あります か ? 他に 、 どんな 見所が あります か ? 他に 、 どんな 見所が あります か ? 他に 、 どんな 見所が あります か ? 0
h--a ni, -o--na m--ok-ro--a -ri--su-k-? h___ n__ d_____ m_______ g_ a______ k__ h-k- n-, d-n-n- m-d-k-r- g- a-i-a-u k-? --------------------------------------- hoka ni, don'na midokoro ga arimasu ka?

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!