М-е --жно ---э-о-ор-.
М__ н____ в а________
М-е н-ж-о в а-р-п-р-.
---------------------
Мне нужно в аэропорт. 0 M-e--u---- - -----o--.M__ n_____ v a________M-e n-z-n- v a-r-p-r-.----------------------Mne nuzhno v aeroport.
М-----жно----ент- -ор-да.
М__ н____ в ц____ г______
М-е н-ж-о в ц-н-р г-р-д-.
-------------------------
Мне нужно в центр города. 0 Mne-nuz-no-- ts-n---go-o-a.M__ n_____ v t_____ g______M-e n-z-n- v t-e-t- g-r-d-.---------------------------Mne nuzhno v tsentr goroda.
К-к -н- -о--сть в ----порт?
К__ м__ п______ в а________
К-к м-е п-п-с-ь в а-р-п-р-?
---------------------------
Как мне попасть в аэропорт? 0 Kak m--------tʹ-v----op---?K__ m__ p______ v a________K-k m-e p-p-s-ʹ v a-r-p-r-?---------------------------Kak mne popastʹ v aeroport?
К------ п-па-ть-в-ц-нтр ------?
К__ м__ п______ в ц____ г______
К-к м-е п-п-с-ь в ц-н-р г-р-д-?
-------------------------------
Как мне попасть в центр города? 0 K-k --- --pa-tʹ-------tr-goro--?K__ m__ p______ v t_____ g______K-k m-e p-p-s-ʹ v t-e-t- g-r-d-?--------------------------------Kak mne popastʹ v tsentr goroda?
Что-мо-н- ув----- в-горо--?
Ч__ м____ у______ в г______
Ч-о м-ж-о у-и-е-ь в г-р-д-?
---------------------------
Что можно увидеть в городе? 0 Chto --zh---u-i------ ----de?C___ m_____ u______ v g______C-t- m-z-n- u-i-e-ʹ v g-r-d-?-----------------------------Chto mozhno uvidetʹ v gorode?
И---е - ста-ы--го---.
И____ в с_____ г_____
И-и-е в с-а-ы- г-р-д-
---------------------
Идите в старый город. 0 I-it--v---a-yy-gor-d.I____ v s_____ g_____I-i-e v s-a-y- g-r-d----------------------Idite v staryy gorod.
С--дите-в п---.
С______ в п____
С-о-и-е в п-р-.
---------------
Сходите в порт. 0 S---di-e v---r-.S_______ v p____S-h-d-t- v p-r-.----------------Skhodite v port.
Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių.
Jos priklauso indoeuropiečių šeimai.
Egzistuoja apie 20 slavų kalbų.
Pati populiariausia yra rusų.
Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių.
Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių.
Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes.
Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų.
Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos.
Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei.
Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos.
Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų.
Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug.
Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei.
Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai.
Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas.
Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs.
Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas.
Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios.
Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų.
Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas.
Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti.
Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas.
Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis.
Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai.
Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose.
Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius.
Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai:
Wszystko będzie dobrze!