Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   hy քաղաքում

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [քսանհինգ]

25 [k’sanhing]

քաղաքում

k’aghak’um

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių Armenian Žaisti Daugiau
(Aš] noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Ե--ո--ում -մ---ա- -ր---ուղայ-ն-կայա-ա-: Ե_ ո_____ ե_ գ___ ե___________ կ_______ Ե- ո-զ-ւ- ե- գ-ա- ե-կ-թ-ւ-ա-ի- կ-յ-ր-ն- --------------------------------------- Ես ուզում եմ գնալ երկաթուղային կայարան: 0
Y---u-u---em -nal y-rkat-u------ -ayar-n Y__ u___ y__ g___ y_____________ k______ Y-s u-u- y-m g-a- y-r-a-’-g-a-i- k-y-r-n ---------------------------------------- Yes uzum yem gnal yerkat’ughayin kayaran
(Aš] noriu (važiuoti) į oro uostą. Ե--ո-զ-ւմ ---գ-----դ-նա--կ-յա-: Ե_ ո_____ ե_ գ___ օ____________ Ե- ո-զ-ւ- ե- գ-ա- օ-ա-ա-ա-ա-ա-: ------------------------------- Ես ուզում եմ գնալ օդանավակայան: 0
Y-- -zu- -em--n-l odan-v----an Y__ u___ y__ g___ o___________ Y-s u-u- y-m g-a- o-a-a-a-a-a- ------------------------------ Yes uzum yem gnal odanavakayan
(Aš) noriu į miesto centrą. Ես ուզու--ե- գ-ա---աղ-քի -ե-տ---: Ե_ ո_____ ե_ գ___ ք_____ կ_______ Ե- ո-զ-ւ- ե- գ-ա- ք-ղ-ք- կ-ն-ր-ն- --------------------------------- Ես ուզում եմ գնալ քաղաքի կենտրոն: 0
Y-s-uzum y-- gnal k-a-h------e-tron Y__ u___ y__ g___ k________ k______ Y-s u-u- y-m g-a- k-a-h-k-i k-n-r-n ----------------------------------- Yes uzum yem gnal k’aghak’i kentron
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Ինչ-ե՞ս---ա--եր-աթո--ա-ին------ա-: Ի______ գ___ ե___________ կ_______ Ի-չ-ե-ս գ-ա- ե-կ-թ-ւ-ա-ի- կ-յ-ր-ն- ---------------------------------- Ինչպե՞ս գնամ երկաթուղային կայարան: 0
In-h--e՞---n-- --r--t-ug-a-i--k-ya--n I________ g___ y_____________ k______ I-c-’-e-s g-a- y-r-a-’-g-a-i- k-y-r-n ------------------------------------- Inch’pe՞s gnam yerkat’ughayin kayaran
Kaip man nuvykti į oro uostą? Ի---ե---գ------ան---կա---: Ի______ գ___ օ____________ Ի-չ-ե-ս գ-ա- օ-ա-ա-ա-ա-ա-: -------------------------- Ինչպե՞ս գնամ օդանավակայան: 0
I-c-’----------o-a-avak-yan I________ g___ o___________ I-c-’-e-s g-a- o-a-a-a-a-a- --------------------------- Inch’pe՞s gnam odanavakayan
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Ինչ---ս--նա- քաղ-քի-կ--տ-ոն: Ի______ գ___ ք_____ կ_______ Ի-չ-ե-ս գ-ա- ք-ղ-ք- կ-ն-ր-ն- ---------------------------- Ինչպե՞ս գնամ քաղաքի կենտրոն: 0
In----e՞s -n-m -’-ghak-- -en--on I________ g___ k________ k______ I-c-’-e-s g-a- k-a-h-k-i k-n-r-n -------------------------------- Inch’pe՞s gnam k’aghak’i kentron
Man reikia taksi. Ի-ձ տ-քսի է հա--ա---: Ի__ տ____ է հ________ Ի-ձ տ-ք-ի է հ-ր-ա-ո-: --------------------- Ինձ տաքսի է հարկավոր: 0
I-dz t--’-- ----rka-or I___ t_____ e h_______ I-d- t-k-s- e h-r-a-o- ---------------------- Indz tak’si e harkavor
Man reikia miesto plano. Ի-----ղ-քի --ր-եզ է-հ----վոր: Ի__ ք_____ ք_____ է հ________ Ի-ձ ք-ղ-ք- ք-ր-ե- է հ-ր-ա-ո-: ----------------------------- Ինձ քաղաքի քարտեզ է հարկավոր: 0
Indz k’ag--k-i-k-a-t---e-hark---r I___ k________ k______ e h_______ I-d- k-a-h-k-i k-a-t-z e h-r-a-o- --------------------------------- Indz k’aghak’i k’artez e harkavor
Man reikia viešbučio. Ի-- --ուր--ոց----ա---վոր: Ի__ հ________ է հ________ Ի-ձ հ-ո-ր-ն-ց է հ-ր-ա-ո-: ------------------------- Ինձ հյուրանոց է հարկավոր: 0
Ind- --ur-no----e ---kav-r I___ h_________ e h_______ I-d- h-u-a-o-s- e h-r-a-o- -------------------------- Indz hyuranots’ e harkavor
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Ե---ւզ--մ-ե---վ------նա-վ-րձել: Ե_ ո_____ ե_ ա_________ վ______ Ե- ո-զ-ւ- ե- ա-տ-մ-ք-ն- վ-ր-ե-: ------------------------------- Ես ուզում եմ ավտոմեքենա վարձել: 0
Ye- u-----em-a-----k’---a v-rd--l Y__ u___ y__ a___________ v______ Y-s u-u- y-m a-t-m-k-y-n- v-r-z-l --------------------------------- Yes uzum yem avtomek’yena vardzel
Štai mano kreditinė kortelė. Սա -մ ---կա--- -ար----: Ս_ ի_ վ_______ ք____ է_ Ս- ի- վ-ր-ա-ի- ք-ր-ն է- ----------------------- Սա իմ վարկային քարտն է: 0
Sa im va----i--k’a--- e S_ i_ v_______ k_____ e S- i- v-r-a-i- k-a-t- e ----------------------- Sa im varkayin k’artn e
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Սա ի- վար-ր-ական իր-վու--- -: Ս_ ի_ վ_________ ի________ է_ Ս- ի- վ-ր-ր-ա-ա- ի-ա-ո-ն-ն է- ----------------------------- Սա իմ վարորդական իրավունքն է: 0
Sa -----ro-d-ka- i--v--k-- e S_ i_ v_________ i________ e S- i- v-r-r-a-a- i-a-u-k-n e ---------------------------- Sa im varordakan iravunk’n e
Ką galima pamatyti mieste? Ի--չ -ա քա-աքու- տե-նե-ո-: Ի___ կ_ ք_______ տ________ Ի-ն- կ- ք-ղ-ք-ւ- տ-ս-ե-ո-: -------------------------- Ի՞նչ կա քաղաքում տեսնելու: 0
I-n-h’ -----a-h-k--- t-s---u I_____ k_ k_________ t______ I-n-h- k- k-a-h-k-u- t-s-e-u ---------------------------- I՞nch’ ka k’aghak’um tesnelu
Nueikite į senamiestį. Գնա-եք-դե---հին --ղ-ք: Գ_____ դ___ հ__ ք_____ Գ-ա-ե- դ-պ- հ-ն ք-ղ-ք- ---------------------- Գնացեք դեպի հին քաղաք: 0
G-a-s-y-k’ ---i-hin --ag--k’ G_________ d___ h__ k_______ G-a-s-y-k- d-p- h-n k-a-h-k- ---------------------------- Gnats’yek’ depi hin k’aghak’
Padarykite ekskursiją po miestą. Քաղ--ում շրջ--ց արե-: Ք_______ շ_____ ա____ Ք-ղ-ք-ւ- շ-ջ-յ- ա-ե-: --------------------- Քաղաքում շրջայց արեք: 0
K-ag-ak-um--h-j-y-s’ --e-’ K_________ s________ a____ K-a-h-k-u- s-r-a-t-’ a-e-’ -------------------------- K’aghak’um shrjayts’ arek’
Nueikite į uostą. Գ-ա--ք-դեպ- ----հ-ն--ս-: Գ_____ դ___ ն___________ Գ-ա-ե- դ-պ- ն-վ-հ-ն-ի-տ- ------------------------ Գնացեք դեպի նավահանգիստ: 0
Gn-t----k’--e-- -----an---t G_________ d___ n__________ G-a-s-y-k- d-p- n-v-h-n-i-t --------------------------- Gnats’yek’ depi navahangist
Padarykite ekskursiją po uostą. Ն--ա--նգ--ո-մ---ջ--ց-կ-տա---: Ն____________ շ_____ կ_______ Ն-վ-հ-ն-ս-ո-մ շ-ջ-յ- կ-տ-ր-ք- ----------------------------- Նավահանգստում շրջայց կատարեք: 0
Nav-ha--stum-s-------’ k-ta--k’ N___________ s________ k_______ N-v-h-n-s-u- s-r-a-t-’ k-t-r-k- ------------------------------- Navahangstum shrjayts’ katarek’
Kokių įžymybių dar yra be to? Էլ--՞ն- ---ա--ա-------ր կան: Է_ ի___ տ_______ վ_____ կ___ Է- ի-ն- տ-ս-ր-ա- վ-յ-ե- կ-ն- ---------------------------- Էլ ի՞նչ տեսարժան վայրեր կան: 0
El---nch---e---zh---v-y--r k-n E_ i_____ t________ v_____ k__ E- i-n-h- t-s-r-h-n v-y-e- k-n ------------------------------ El i՞nch’ tesarzhan vayrer kan

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + Armenian (1-100) MP3 Armenian (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!