Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   sl V mestu

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [petindvajset]

V mestu

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. R-d -i-š---/--a----i------- že-ezni---------j-. R__ b_ š__ / R___ b_ š__ n_ ž_________ p_______ R-d b- š-l / R-d- b- š-a n- ž-l-z-i-k- p-s-a-o- ----------------------------------------------- Rad bi šel / Rada bi šla na železniško postajo. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. R-d bi -el-- ---a--- š-a n---e---iš--. R__ b_ š__ / R___ b_ š__ n_ l_________ R-d b- š-l / R-d- b- š-a n- l-t-l-š-e- -------------------------------------- Rad bi šel / Rada bi šla na letališče. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Rad bi š-- - ---- ---šl- ---ente- me---. R__ b_ š__ / R___ b_ š__ v c_____ m_____ R-d b- š-l / R-d- b- š-a v c-n-e- m-s-a- ---------------------------------------- Rad bi šel / Rada bi šla v center mesta. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? K--- p-i-e-----ž---zn-ško-post---? K___ p_____ n_ ž_________ p_______ K-k- p-i-e- n- ž-l-z-i-k- p-s-a-o- ---------------------------------- Kako pridem na železniško postajo? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? K----p-i-e--na letališ-e? K___ p_____ n_ l_________ K-k- p-i-e- n- l-t-l-š-e- ------------------------- Kako pridem na letališče? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? K-k--pri--m-v ce--e- -es-a. K___ p_____ v c_____ m_____ K-k- p-i-e- v c-n-e- m-s-a- --------------------------- Kako pridem v center mesta. 0
Man reikia taksi. P---e--je---aks-. P_________ t_____ P-t-e-u-e- t-k-i- ----------------- Potrebujem taksi. 0
Man reikia miesto plano. P---eb-j---z-m-je-id mes-a. P_________ z________ m_____ P-t-e-u-e- z-m-j-v-d m-s-a- --------------------------- Potrebujem zemljevid mesta. 0
Man reikia viešbučio. Potr-bujem --tel. P_________ h_____ P-t-e-u-e- h-t-l- ----------------- Potrebujem hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Rad -i---jel -n-je----avt-. R__ b_ n____ (_______ a____ R-d b- n-j-l (-a-e-a- a-t-. --------------------------- Rad bi najel (najela) avto. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Tu je----- k---itn--kar----. T_ j_ m___ k_______ k_______ T- j- m-j- k-e-i-n- k-r-i-a- ---------------------------- Tu je moja kreditna kartica. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. T-----m--e---z-i-ko---vo-j-n--. T_ j_ m___ v_______ d__________ T- j- m-j- v-z-i-k- d-v-l-e-j-. ------------------------------- Tu je moje vozniško dovoljenje. 0
Ką galima pamatyti mieste? Kaj s--da-v--et- v ----u? K__ s_ d_ v_____ v m_____ K-j s- d- v-d-t- v m-s-u- ------------------------- Kaj se da videti v mestu? 0
Nueikite į senamiestį. Po--i-e - s---i del---s--. P______ v s____ d__ m_____ P-j-i-e v s-a-i d-l m-s-a- -------------------------- Pojdite v stari del mesta. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Po---t--n- kro--o -o-njo-p- me-t-. P______ n_ k_____ v_____ p_ m_____ P-j-i-e n- k-o-n- v-ž-j- p- m-s-u- ---------------------------------- Pojdite na krožno vožnjo po mestu. 0
Nueikite į uostą. P-jdite v-pri-tan--če. P______ v p___________ P-j-i-e v p-i-t-n-š-e- ---------------------- Pojdite v pristanišče. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Po-dite n----o--o v-žnjo p--pr-s-a--š--. P______ n_ k_____ v_____ p_ p___________ P-j-i-e n- k-o-n- v-ž-j- p- p-i-t-n-š-u- ---------------------------------------- Pojdite na krožno vožnjo po pristanišču. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? K-j--- še-v-edno -g--d-? K__ j_ š_ v_____ o______ K-j j- š- v-e-n- o-l-d-? ------------------------ Kaj je še vredno ogleda? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + slovėnų (1-100) MP3 slovėnų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!