Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   fr En ville

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [vingt-cinq]

En ville

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių prancūzų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Je----d-----a-le- ---a-ga--. J_ v_______ a____ à l_ g____ J- v-u-r-i- a-l-r à l- g-r-. ---------------------------- Je voudrais aller à la gare. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. J---------s a-ler ---’aé--po-t. J_ v_______ a____ à l__________ J- v-u-r-i- a-l-r à l-a-r-p-r-. ------------------------------- Je voudrais aller à l’aéroport. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. J--vo-d-ais-a-ler-dan- -- -en-r--vil-e. J_ v_______ a____ d___ l_ c____________ J- v-u-r-i- a-l-r d-n- l- c-n-r---i-l-. --------------------------------------- Je voudrais aller dans le centre-ville. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? C--m--- ------e à--a -ar--? C______ v______ à l_ g___ ? C-m-e-t v-i---e à l- g-r- ? --------------------------- Comment vais-je à la gare ? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Com-ent va-s-j----l’---oport-? C______ v______ à l_________ ? C-m-e-t v-i---e à l-a-r-p-r- ? ------------------------------ Comment vais-je à l’aéroport ? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? C-m-en--v-is----d--s le--en-re-v--l- ? C______ v______ d___ l_ c___________ ? C-m-e-t v-i---e d-n- l- c-n-r---i-l- ? -------------------------------------- Comment vais-je dans le centre-ville ? 0
Man reikia taksi. J’ai b-s--n -’un tax-. J___ b_____ d___ t____ J-a- b-s-i- d-u- t-x-. ---------------------- J’ai besoin d’un taxi. 0
Man reikia miesto plano. J----b--oi- -’un-pla- -e--a-vi---. J___ b_____ d___ p___ d_ l_ v_____ J-a- b-s-i- d-u- p-a- d- l- v-l-e- ---------------------------------- J’ai besoin d’un plan de la ville. 0
Man reikia viešbučio. J--- beso-n -’---hôt--. J___ b_____ d___ h_____ J-a- b-s-i- d-u- h-t-l- ----------------------- J’ai besoin d’un hôtel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Je v-u-ra-- ----r -------tur-. J_ v_______ l____ u__ v_______ J- v-u-r-i- l-u-r u-e v-i-u-e- ------------------------------ Je voudrais louer une voiture. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Voici m- ca-t- ---c--d--. V____ m_ c____ d_ c______ V-i-i m- c-r-e d- c-é-i-. ------------------------- Voici ma carte de crédit. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Voici ----p-rmi--de-----u---. V____ m__ p_____ d_ c________ V-i-i m-n p-r-i- d- c-n-u-r-. ----------------------------- Voici mon permis de conduire. 0
Ką galima pamatyti mieste? Q---f--t----vi--t-r da-- -a ----e ? Q__ f______ v______ d___ l_ v____ ? Q-e f-u---l v-s-t-r d-n- l- v-l-e ? ----------------------------------- Que faut-il visiter dans la ville ? 0
Nueikite į senamiestį. A-l-- da---l--vi-i-l- -il--. A____ d___ l_ v______ v_____ A-l-z d-n- l- v-e-l-e v-l-e- ---------------------------- Allez dans la vieille ville. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. F-i--- une --sit- -u-d--. F_____ u__ v_____ g______ F-i-e- u-e v-s-t- g-i-é-. ------------------------- Faites une visite guidée. 0
Nueikite į uostą. A--ez-au po-t. A____ a_ p____ A-l-z a- p-r-. -------------- Allez au port. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. F--tes -- -o----u-p---. F_____ u_ t___ d_ p____ F-i-e- u- t-u- d- p-r-. ----------------------- Faites un tour du port. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Q--lle- ---r-s -t--act---s---uri--iques---a---il -n---e ? Q______ a_____ a__________ t___________ y_______ e_____ ? Q-e-l-s a-t-e- a-t-a-t-o-s t-u-i-t-q-e- y-a-t-i- e-c-r- ? --------------------------------------------------------- Quelles autres attractions touristiques y-a-t-il encore ? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + prancūzų (1-100) MP3 prancūzų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!