Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   sr У граду

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [двадесет и пет]

25 [dvadeset i pet]

У граду

U gradu

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Хт---- -те-а б-х------л-знич-е---а--це. Х___ / х____ б__ д_ ж_________ с_______ Х-е- / х-е-а б-х д- ж-л-з-и-к- с-а-и-е- --------------------------------------- Хтео / хтела бих до железничке станице. 0
H----/ h-el- b---d---ele-n--ke s--ni-e. H___ / h____ b__ d_ ž_________ s_______ H-e- / h-e-a b-h d- ž-l-z-i-k- s-a-i-e- --------------------------------------- Hteo / htela bih do železničke stanice.
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Хтео-/--т--а б-х--о ---одрома. Х___ / х____ б__ д_ а_________ Х-е- / х-е-а б-х д- а-р-д-о-а- ------------------------------ Хтео / хтела бих до аеродрома. 0
Hte- --h---a b-h -- -e-o--o--. H___ / h____ b__ d_ a_________ H-e- / h-e-a b-h d- a-r-d-o-a- ------------------------------ Hteo / htela bih do aerodroma.
(Aš) noriu į miesto centrą. Х--о --х--л- --- -о--ен-р- -р-да. Х___ / х____ б__ д_ ц_____ г_____ Х-е- / х-е-а б-х д- ц-н-р- г-а-а- --------------------------------- Хтео / хтела бих до центра града. 0
Ht-o - hte-- --h d- c-n--- --a--. H___ / h____ b__ d_ c_____ g_____ H-e- / h-e-a b-h d- c-n-r- g-a-a- --------------------------------- Hteo / htela bih do centra grada.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Ка-- ----де--до-же----ичк- ст-нице? К___ д_ и___ д_ ж_________ с_______ К-к- д- и-е- д- ж-л-з-и-к- с-а-и-е- ----------------------------------- Како да идем до железничке станице? 0
K-k-------em-do želez--č-- st-n-ce? K___ d_ i___ d_ ž_________ s_______ K-k- d- i-e- d- ž-l-z-i-k- s-a-i-e- ----------------------------------- Kako da idem do železničke stanice?
Kaip man nuvykti į oro uostą? Ка----- -де- -- --р---о--? К___ д_ и___ д_ а_________ К-к- д- и-е- д- а-р-д-о-а- -------------------------- Како да идем до аеродрома? 0
K--o d--ide- do---r----ma? K___ d_ i___ d_ a_________ K-k- d- i-e- d- a-r-d-o-a- -------------------------- Kako da idem do aerodroma?
Kaip man nuvykti į miesto centrą? К-к--д--иде- ----е--р--гр-да? К___ д_ и___ д_ ц_____ г_____ К-к- д- и-е- д- ц-н-р- г-а-а- ----------------------------- Како да идем до центра града? 0
Kako--a----m d- ce-t-- -ra--? K___ d_ i___ d_ c_____ g_____ K-k- d- i-e- d- c-n-r- g-a-a- ----------------------------- Kako da idem do centra grada?
Man reikia taksi. Тр-ба---акс-. Т_____ т_____ Т-е-а- т-к-и- ------------- Требам такси. 0
Tre--m--ak-i. T_____ t_____ T-e-a- t-k-i- ------------- Trebam taksi.
Man reikia miesto plano. Т-еб-м ---н--рад-. Т_____ п___ г_____ Т-е-а- п-а- г-а-а- ------------------ Требам план града. 0
T---a- -lan g---a. T_____ p___ g_____ T-e-a- p-a- g-a-a- ------------------ Trebam plan grada.
Man reikia viešbučio. Тре-а--х----. Т_____ х_____ Т-е-а- х-т-л- ------------- Требам хотел. 0
T----m hot-l. T_____ h_____ T-e-a- h-t-l- ------------- Trebam hotel.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Х-е--/-х--л--б-- изн-----и--у-о. Х___ / х____ б__ и________ а____ Х-е- / х-е-а б-х и-н-ј-и-и а-т-. -------------------------------- Хтео / хтела бих изнајмити ауто. 0
Ht-o---hte-a -i- ----j--ti au--. H___ / h____ b__ i________ a____ H-e- / h-e-a b-h i-n-j-i-i a-t-. -------------------------------- Hteo / htela bih iznajmiti auto.
Štai mano kreditinė kortelė. Овд- -е моја----д---а -а-т-ца. О___ ј_ м___ к_______ к_______ О-д- ј- м-ј- к-е-и-н- к-р-и-а- ------------------------------ Овде је моја кредитна картица. 0
O-de-----oja-kr-di--- k--t---. O___ j_ m___ k_______ k_______ O-d- j- m-j- k-e-i-n- k-r-i-a- ------------------------------ Ovde je moja kreditna kartica.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. О-де ј- м-ја в-з-чка-доз-ола. О___ ј_ м___ в______ д_______ О-д- ј- м-ј- в-з-ч-а д-з-о-а- ----------------------------- Овде је моја возачка дозвола. 0
Ov-e-je-mo-- vo--č-- do--o-a. O___ j_ m___ v______ d_______ O-d- j- m-j- v-z-č-a d-z-o-a- ----------------------------- Ovde je moja vozačka dozvola.
Ką galima pamatyti mieste? Ш-а-с- --а-вид--- --гра--? Ш__ с_ и__ в_____ у г_____ Ш-а с- и-а в-д-т- у г-а-у- -------------------------- Шта се има видети у граду? 0
Št------ma-v-det-----r-du? Š__ s_ i__ v_____ u g_____ Š-a s- i-a v-d-t- u g-a-u- -------------------------- Šta se ima videti u gradu?
Nueikite į senamiestį. И-и-е-- --а---гра-. И____ у с____ г____ И-и-е у с-а-и г-а-. ------------------- Идите у стари град. 0
Id--e - star- -ra-. I____ u s____ g____ I-i-e u s-a-i g-a-. ------------------- Idite u stari grad.
Padarykite ekskursiją po miestą. Н-п--в-те---и--з-к-гр-да. Н________ о_______ г_____ Н-п-а-и-е о-и-а-а- г-а-а- ------------------------- Направите обилазак града. 0
N---a-----obi-a--- -rada. N________ o_______ g_____ N-p-a-i-e o-i-a-a- g-a-a- ------------------------- Napravite obilazak grada.
Nueikite į uostą. Ид--- ----у-е. И____ д_ л____ И-и-е д- л-к-. -------------- Идите до луке. 0
Id-t- -o --k-. I____ d_ l____ I-i-e d- l-k-. -------------- Idite do luke.
Padarykite ekskursiją po uostą. Н-п--в--- оби-аза--лу-e. Н________ о_______ л____ Н-п-а-и-е о-и-а-а- л-к-. ------------------------ Направите обилазак лукe. 0
Nap-avi-e-ob-la-a-----e. N________ o_______ l____ N-p-a-i-e o-i-a-a- l-k-. ------------------------ Napravite obilazak luke.
Kokių įžymybių dar yra be to? Ко-е-још -н----и---т--п---о--? К___ ј__ з___________ п_______ К-ј- ј-ш з-а-е-и-о-т- п-с-о-е- ------------------------------ Које још знаменитости постоје? 0
Koj----š zn-men-----i post-je? K___ j__ z___________ p_______ K-j- j-š z-a-e-i-o-t- p-s-o-e- ------------------------------ Koje još znamenitosti postoje?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + serbų (1-100) MP3 serbų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!