Žodžio ilgis priklauso nuo jame esamos informacijos.
Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas.
Tyrėjai įvertino dešimties Europos kalbų žodžius.
Tyrimą padėjo atlikti kompiuteris.
Kompiuterinė programa padėjo analizuoti įvairius žodžius.
Tam buvo pasitelkta formulė apskaičiuojanti žodžio informacinę medžiagą.
Rezultatai buvo aiškūs.
Kuo trumpesnis žodis, tuo mažiau informacijos jis perduoda.
Įdomu tai, kad trumpus žodžius vartojame daug dažniau nei ilgus.
To priežastis gali slypėti kalbos efektyvume.
Kai kalbame, susitelkiame ties pačiais svarbiausiais dalykais.
Todėl žodžiai, neturintys daug informacijos, neturėtų būti per ilgi.
Tai užtikrina, kad neskirsime per daug laiko nesvarbiems dalykams.
Žodžio ilgio ir turinio sąsaja turi dar vieną privalumą.
Ši sąsaja užtikrina, kad turinys visada išliks toks pats.
Mes visada per tam tikrą laiko tarpą pasakome tiek pat.
Pavyzdžiui, galime panaudoti kelis ilgus žodžius.
Tačiau taip pat galime ištart daug trumpų.
Nesvarbu, ką nuspręsime, turinys išliks vienodas.
Dėl šios priežasties mūsų kalba turi nuolatinį ritmą.
Jis leidžia klausytojams lengviau sekti mūsų mintį.
Jei informacijos kiekis visada kistų, mums tai nepavyktų.
Klausytojai negalėtų prisitaikyti prie mūsų kalbos.
Dėl to būtų sunku suprasti kalbantįjį.
Tas, kas nori būti suprastas, turėtų kalbėti trumpais žodžiais.
Kadangi trumpi žodžiai greičiau suprantami už ilgus.
Tad taisyklė tokia:
Keep It Short and Simple! (Kalbėkit trumpai ir paprastai!)
Trumpai tariant: KISS!