Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   ro Trecut 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [optzeci şi unu]

Trecut 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
rašyti a scr-e a s____ a s-r-e ------- a scrie 0
Jis (pa)rašė laišką. E- s-ria o ----s---e. E_ s____ o s_________ E- s-r-a o s-r-s-a-e- --------------------- El scria o scrisoare. 0
O ji (už)rašė atviruką. Şi ---sc--a-o -eder-. Ş_ e_ s____ o v______ Ş- e- s-r-a o v-d-r-. --------------------- Şi ea scria o vedere. 0
skaityti a--iti a c___ a c-t- ------ a citi 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. El -ite--o-ilu-t-a--. E_ c____ o i_________ E- c-t-a o i-u-t-a-ă- --------------------- El citea o ilustrată. 0
O ji skaitė knygą. Ş- -a-ci-e- o --rte. Ş_ e_ c____ o c_____ Ş- e- c-t-a o c-r-e- -------------------- Şi ea citea o carte. 0
imti a---a a l__ a l-a ----- a lua 0
Jis paėmė cigaretę. El---l--t-o -----ă. E_ a l___ o ţ______ E- a l-a- o ţ-g-r-. ------------------- El a luat o ţigară. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. Ea ----at o-----t- d- -i-c-la--. E_ a l___ o b_____ d_ c_________ E- a l-a- o b-c-t- d- c-o-o-a-ă- -------------------------------- Ea a luat o bucată de ciocolată. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. E--e-a-in--d-l,-d-r-ea --- f--e-ă. E_ e__ i_______ d__ e_ e__ f______ E- e-a i-f-d-l- d-r e- e-a f-d-l-. ---------------------------------- El era infidel, dar ea era fidelă. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. E- er--l-n-ş,-d-- e- er- --r---ă. E_ e__ l_____ d__ e_ e__ h_______ E- e-a l-n-ş- d-r e- e-a h-r-i-ă- --------------------------------- El era leneş, dar ea era harnică. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. E---r--săr-c- d-- -- -ra--og--ă. E_ e__ s_____ d__ e_ e__ b______ E- e-a s-r-c- d-r e- e-a b-g-t-. -------------------------------- El era sărac, dar ea era bogată. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. E---u-a-avut ----,-ci-d-t-rii. E_ n_ a a___ b____ c_ d_______ E- n- a a-u- b-n-, c- d-t-r-i- ------------------------------ El nu a avut bani, ci datorii. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. E- ---- av-t-nor--, -- g-in-o-. E_ n_ a a___ n_____ c_ g_______ E- n- a a-u- n-r-c- c- g-i-i-n- ------------------------------- El nu a avut noroc, ci ghinion. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. E- -u - avut suc-e-, -i -n-uc---. E_ n_ a a___ s______ c_ i________ E- n- a a-u- s-c-e-, c- i-s-c-e-. --------------------------------- El nu a avut succes, ci insucces. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. E--n- - fo---mulţu--t,-----e---ţu-i-. E_ n_ a f___ m________ c_ n__________ E- n- a f-s- m-l-u-i-, c- n-m-l-u-i-. ------------------------------------- El nu a fost mulţumit, ci nemulţumit. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. El -u a-fo-- -er--it,------f---c-t. E_ n_ a f___ f_______ c_ n_________ E- n- a f-s- f-r-c-t- c- n-f-r-c-t- ----------------------------------- El nu a fost fericit, ci nefericit. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. El--- a ---t-simpa---,-c- a--i-ati-. E_ n_ a f___ s________ c_ a_________ E- n- a f-s- s-m-a-i-, c- a-t-p-t-c- ------------------------------------ El nu a fost simpatic, ci antipatic. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rumunų (1-100) MP3 rumunų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…