उ-ने चॉक-े-----एक -ु-डा-लि-ा
उ__ चॉ___ का ए_ टु__ लि_
उ-न- च-क-े- क- ए- ट-क-ा ल-य-
----------------------------
उसने चॉकलेट का एक टुकडा लिया 0 u-an-------let--a ek --k--a --yau____ c_______ k_ e_ t_____ l___u-a-e c-o-a-e- k- e- t-k-d- l-y---------------------------------usane chokalet ka ek tukada liya
Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti.
Kūdikiai ko nors norėdami verkia.
Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius.
Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius.
Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti.
Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą!
Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus.
Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis.
Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba.
Vaikams patinka, kai jiems šypsosi.
Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka.
Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai.
Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs.
Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga.
Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma.
Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba.
Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku.
Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti.
Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių.
Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama.
Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas.
Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba.
Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos.
Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas.
Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui.
Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą.
Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos.
Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…