Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   ro Adverbe

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [o sută]

Adverbe

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada d--a--d-t- –--nc- -i-io---ă d___ o____ – î___ n________ d-j- o-a-ă – î-c- n-c-o-a-ă --------------------------- deja odată – încă niciodată 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? A-i fos- deja-oda-ă ----e--i-? A__ f___ d___ o____ l_ B______ A-i f-s- d-j- o-a-ă l- B-r-i-? ------------------------------ Aţi fost deja odată la Berlin? 0
Ne, dar niekada. Nu, î-că --ci-dată. N__ î___ n_________ N-, î-c- n-c-o-a-ă- ------------------- Nu, încă niciodată. 0
kas nors — niekas ci-e-a-–-n-m--i c_____ – n_____ c-n-v- – n-m-n- --------------- cineva – nimeni 0
Ar čia ką nors pažįstate? C-no---e-i-a--i -e----e--? C_________ a___ p_ c______ C-n-a-t-ţ- a-c- p- c-n-v-? -------------------------- Cunoaşteţi aici pe cineva? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N----- c-------e----e-i----ime--a a-ci. N__ n_ c_____ p_ n_____ / n______ a____ N-, n- c-n-s- p- n-m-n- / n-m-n-a a-c-. --------------------------------------- Nu, nu cunosc pe nimeni / nimenea aici. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau în-- - nu-mai î___ – n_ m__ î-c- – n- m-i ------------- încă – nu mai 0
Ar dar ilgai būsite čia? R--â-e-i---c- --lt-t-----ici? R_______ î___ m___ t___ a____ R-m-n-ţ- î-c- m-l- t-m- a-c-? ----------------------------- Rămâneţi încă mult timp aici? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Nu,--- m-- ră--n--u-t--i-p-a--i. N__ n_ m__ r____ m___ t___ a____ N-, n- m-i r-m-n m-l- t-m- a-c-. -------------------------------- Nu, nu mai rămân mult timp aici. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau încă----a --n--ic-al-c--a î___ c___ – n____ a______ î-c- c-v- – n-m-c a-t-e-a ------------------------- încă ceva – nimic altceva 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Ma- doriţi -ă--eţi c-v-? M__ d_____ s_ b___ c____ M-i d-r-ţ- s- b-ţ- c-v-? ------------------------ Mai doriţi să beţi ceva? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-------ai dor--c -imi-. N__ n_ m__ d_____ n_____ N-, n- m-i d-r-s- n-m-c- ------------------------ Nu, nu mai doresc nimic. 0
jau ką / ko nors — dar nieko d--a---v--–--ncă-n---c d___ c___ – î___ n____ d-j- c-v- – î-c- n-m-c ---------------------- deja ceva – încă nimic 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? A----â--at--e-a---va? A__ m_____ d___ c____ A-i m-n-a- d-j- c-v-? --------------------- Aţi mâncat deja ceva? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Nu,----- ---c-- --că--i---. N__ n___ m_____ î___ n_____ N-, n-a- m-n-a- î-c- n-m-c- --------------------------- Nu, n-am mâncat încă nimic. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas încă -inev- – -i-e-- a-t--n--a î___ c_____ – n_____ a________ î-c- c-n-v- – n-m-n- a-t-i-e-a ------------------------------ încă cineva – nimeni altcineva 0
Ar dar kas nori kavos? Mai-d---ş-e c-nev--o ---e-? M__ d______ c_____ o c_____ M-i d-r-ş-e c-n-v- o c-f-a- --------------------------- Mai doreşte cineva o cafea? 0
Ne, daugiau niekas. Nu--n--en- al-ci-e--. N__ n_____ a_________ N-, n-m-n- a-t-i-e-a- --------------------- Nu, nimeni altcineva. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rumunų (1-100) MP3 rumunų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...