Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   ro „a trebui” ceva

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [şaptezeci şi doi]

„a trebui” ceva

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti a---e--i a t_____ a t-e-u- -------- a trebui 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. T-ebu----ă -x--d-----cr--o-r--. T______ s_ e_______ s__________ T-e-u-e s- e-p-d-e- s-r-s-a-e-. ------------------------------- Trebuie să expediez scrisoarea. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. T--bu-e--ă-pl-t-----ote-u-. T______ s_ p______ h_______ T-e-u-e s- p-ă-e-c h-t-l-l- --------------------------- Trebuie să plătesc hotelul. 0
Tu turi anksti keltis. Tr---ie -ă----sc-----e--em-. T______ s_ t_ s____ d_______ T-e-u-e s- t- s-o-i d-v-e-e- ---------------------------- Trebuie să te scoli devreme. 0
Tu turi daug dirbti. T----i--să --cre-i -u--. T______ s_ l______ m____ T-e-u-e s- l-c-e-i m-l-. ------------------------ Trebuie să lucrezi mult. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Tre-u-e-să -ii p-nctual. T______ s_ f__ p________ T-e-u-e s- f-i p-n-t-a-. ------------------------ Trebuie să fii punctual. 0
Jis turi prisipilti degalų. Tr--ui- -- a-i--n--ze. T______ s_ a__________ T-e-u-e s- a-i-e-t-z-. ---------------------- Trebuie să alimenteze. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Treb-i--să r--ar- -aşi--. T______ s_ r_____ m______ T-e-u-e s- r-p-r- m-ş-n-. ------------------------- Trebuie să repare maşina. 0
Jis turi nuplauti automobilį. T-e-uie s- sp----m---n-. T______ s_ s____ m______ T-e-u-e s- s-e-e m-ş-n-. ------------------------ Trebuie să spele maşina. 0
Ji turi apsipirkti. T--bu-e-să f-----um-ărăt--i. T______ s_ f___ c___________ T-e-u-e s- f-c- c-m-ă-ă-u-i- ---------------------------- Trebuie să facă cumpărături. 0
Ji turi tvarkyti butą. T--buie----fa-ă c--at--n-l-cu-nţ-. T______ s_ f___ c____ î_ l________ T-e-u-e s- f-c- c-r-t î- l-c-i-ţ-. ---------------------------------- Trebuie să facă curat în locuinţă. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Tr-b-i- -- -pe-e h-inel-. T______ s_ s____ h_______ T-e-u-e s- s-e-e h-i-e-e- ------------------------- Trebuie să spele hainele. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. T-ebu-- -- m---em--me---- la-şc-a--. T______ s_ m_____ i______ l_ ş______ T-e-u-e s- m-r-e- i-e-i-t l- ş-o-l-. ------------------------------------ Trebuie să mergem imediat la şcoală. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Trebu---s- -er-e- im-diat-------v-c--. T______ s_ m_____ i______ l_ s________ T-e-u-e s- m-r-e- i-e-i-t l- s-r-i-i-. -------------------------------------- Trebuie să mergem imediat la serviciu. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Tre---e-s---e-g-m-i-e---- la -edic. T______ s_ m_____ i______ l_ m_____ T-e-u-e s- m-r-e- i-e-i-t l- m-d-c- ----------------------------------- Trebuie să mergem imediat la medic. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. T-e-ui--s---ştepta-- au-o-u-ul. T______ s_ a________ a_________ T-e-u-e s- a-t-p-a-i a-t-b-z-l- ------------------------------- Trebuie să aşteptaţi autobuzul. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. T--b-ie să aşte---ţi-trenul. T______ s_ a________ t______ T-e-u-e s- a-t-p-a-i t-e-u-. ---------------------------- Trebuie să aşteptaţi trenul. 0
(Jūs) turite laukti taksi. T-e-u-- -ă----ep---i t-xi-l. T______ s_ a________ t______ T-e-u-e s- a-t-p-a-i t-x-u-. ---------------------------- Trebuie să aşteptaţi taxiul. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rumunų (1-100) MP3 rumunų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…