Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   ro Vizitarea oraşului

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [patruzeci şi doi]

Vizitarea oraşului

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? E--e d--chi-ă-pi-ţa -um--ica? E___ d_______ p____ d________ E-t- d-s-h-s- p-a-a d-m-n-c-? ----------------------------- Este deschisă piaţa duminica? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? Est---e---is ---g-l --n-a? E___ d______ t_____ l_____ E-t- d-s-h-s t-r-u- l-n-a- -------------------------- Este deschis târgul lunea? 0
Ar antradieniais paroda dirba? E-te-de--hi---exp--i--a -ar---? E___ d_______ e________ m______ E-t- d-s-h-s- e-p-z-ţ-a m-r-e-? ------------------------------- Este deschisă expoziţia marţea? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? E--e --s-his--grădina--oo--gic--mier-ur--? E___ d_______ g______ z________ m_________ E-t- d-s-h-s- g-ă-i-a z-o-o-i-ă m-e-c-r-a- ------------------------------------------ Este deschisă grădina zoologică miercurea? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? Est- -esc-i- muzeul -oia? E___ d______ m_____ j____ E-t- d-s-h-s m-z-u- j-i-? ------------------------- Este deschis muzeul joia? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? Este -e--his- g-----a ---e--a? E___ d_______ g______ v_______ E-t- d-s-h-s- g-l-r-a v-n-r-a- ------------------------------ Este deschisă galeria vinerea? 0
Ar galima fotografuoti? S- p-a-e-fo---r----? S_ p____ f__________ S- p-a-e f-t-g-a-i-? -------------------- Se poate fotografia? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? T--buie -lăti-- --tra--? T______ p______ i_______ T-e-u-e p-ă-i-ă i-t-a-e- ------------------------ Trebuie plătită intrare? 0
Kiek kainuoja įėjimas? Câ- cos-ă-in----ea? C__ c____ i________ C-t c-s-ă i-t-a-e-? ------------------- Cât costă intrarea? 0
Ar yra nuolaida grupei? E-i--ă-o --d---r--pentru-grup--i? E_____ o r_______ p_____ g_______ E-i-t- o r-d-c-r- p-n-r- g-u-u-i- --------------------------------- Există o reducere pentru grupuri? 0
Ar yra nuolaida vaikams? Ex-stă o -e----re-pe--r-------? E_____ o r_______ p_____ c_____ E-i-t- o r-d-c-r- p-n-r- c-p-i- ------------------------------- Există o reducere pentru copii? 0
Ar yra nuolaida studentams? E--------re--cer-----tr- -t-d-n--? E_____ o r_______ p_____ s________ E-i-t- o r-d-c-r- p-n-r- s-u-e-ţ-? ---------------------------------- Există o reducere pentru studenţi? 0
Koks čia pastatas? Ce-fel-de c----re-e-t--ace-st-? C_ f__ d_ c______ e___ a_______ C- f-l d- c-ă-i-e e-t- a-e-s-a- ------------------------------- Ce fel de clădire este aceasta? 0
Kiek šiam pastatui metų? C-t--- --ch---s------d---a? C__ d_ v____ e___ c________ C-t d- v-c-e e-t- c-ă-i-e-? --------------------------- Cât de veche este clădirea? 0
Kas pastatė šį pastatą? C-n- - ---str--t-c--dir--? C___ a c________ c________ C-n- a c-n-t-u-t c-ă-i-e-? -------------------------- Cine a construit clădirea? 0
(Aš) domiuosi architektūra. M- i-te--seaz---r--t--tur-. M_ i__________ a___________ M- i-t-r-s-a-ă a-h-t-c-u-a- --------------------------- Mă interesează arhitectura. 0
(Aš) domiuosi menu. M- int---s---ă a--a. M_ i__________ a____ M- i-t-r-s-a-ă a-t-. -------------------- Mă interesează arta. 0
(Aš) domiuosi daile. Mă-i-tere--a-- pic--r-. M_ i__________ p_______ M- i-t-r-s-a-ă p-c-u-a- ----------------------- Mă interesează pictura. 0

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.