Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   nn Fortid 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [åttiein]

Fortid 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
rašyti sk--ve s_____ s-r-v- ------ skrive 0
Jis (pa)rašė laišką. H-n-s---i--e-- -r--. H__ s_____ e__ b____ H-n s-r-i- e-t b-e-. -------------------- Han skreiv eit brev. 0
O ji (už)rašė atviruką. O- ho ---ei--e-t kort. O_ h_ s_____ e__ k____ O- h- s-r-i- e-t k-r-. ---------------------- Og ho skreiv eit kort. 0
skaityti l--e l___ l-s- ---- lese 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. Eg-la- -it-m-ga-in. E_ l__ e__ m_______ E- l-s e-t m-g-s-n- ------------------- Eg las eit magasin. 0
O ji skaitė knygą. O- ho-la- ei bo-. O_ h_ l__ e_ b___ O- h- l-s e- b-k- ----------------- Og ho las ei bok. 0
imti -a t_ t- -- ta 0
Jis paėmė cigaretę. Ha--t-k ei- s-g-r-tt. H__ t__ e__ s________ H-n t-k e-n s-g-r-t-. --------------------- Han tok ein sigarett. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. Ho --k---t s---ke----ko--d---k-. H_ t__ e__ s_____ s_____________ H- t-k e-t s-y-k- s-o-o-a-e-a-e- -------------------------------- Ho tok eit stykke sjokoladekake. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. Han---- ----- m-n -- v-- --u----. H__ v__ u____ m__ h_ v__ t_______ H-n v-r u-r-, m-n h- v-r t-u-a-t- --------------------------------- Han var utru, men ho var trufast. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. Han-var-l-t----n -o var f--t---. H__ v__ l___ m__ h_ v__ f_______ H-n v-r l-t- m-n h- v-r f-i-t-g- -------------------------------- Han var lat, men ho var flittig. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. H----ar f-t-i-,-m-n ho -a- rik. H__ v__ f______ m__ h_ v__ r___ H-n v-r f-t-i-, m-n h- v-r r-k- ------------------------------- Han var fattig, men ho var rik. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. H-- --d-e----e--p--ga-, --r-e--je-d. H__ h____ i____ p______ b____ g_____ H-n h-d-e i-g-n p-n-a-, b-r-e g-e-d- ------------------------------------ Han hadde ingen pengar, berre gjeld. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. Ha- --d-e--k-je fla-s,-b-------l--s. H__ h____ i____ f_____ b____ u______ H-n h-d-e i-k-e f-a-s- b-r-e u-l-k-. ------------------------------------ Han hadde ikkje flaks, berre uflaks. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. H-n-l----s- i---e,--an -e-re--is-ukkast. H__ l______ i_____ h__ b____ m__________ H-n l-k-a-t i-k-e- h-n b-r-e m-s-u-k-s-. ---------------------------------------- Han lukkast ikkje, han berre mislukkast. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. Han--a--i---- f----g-,--en-mi---rnøg-. H__ v__ i____ f_______ m__ m__________ H-n v-r i-k-e f-r-ø-d- m-n m-s-o-n-g-. -------------------------------------- Han var ikkje fornøgd, men misfornøgd. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. H---var--kk-e -u----eg----- u--kk-le-. H__ v__ i____ l________ m__ u_________ H-n v-r i-k-e l-k-e-e-, m-n u-u-k-l-g- -------------------------------------- Han var ikkje lukkeleg, men ulukkeleg. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. H-------i-kj- s-mpatisk,-me- u-ym---i--. H__ v__ i____ s_________ m__ u__________ H-n v-r i-k-e s-m-a-i-k- m-n u-y-p-t-s-. ---------------------------------------- Han var ikkje sympatisk, men usympatisk. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…