Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   ro Pronume posesive 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [şaizeci şi şapte]

Pronume posesive 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
akiniai o-he-a-ii o________ o-h-l-r-i --------- ochelarii 0
Jis pamiršo savo akinius. Ş--- u-ta---c-e-a--i. Ş___ u____ o_________ Ş--- u-t-t o-h-l-r-i- --------------------- Şi-a uitat ochelarii. 0
Kurgi jo akiniai? Und- şi-a--us-ochel----? U___ ş___ p__ o_________ U-d- ş--- p-s o-h-l-r-i- ------------------------ Unde şi-a pus ochelarii? 0
laikrodis cea-ul c_____ c-a-u- ------ ceasul 0
Jo laikrodis sugedo. C-asul--ui----e-s---c-t. C_____ l__ e___ s_______ C-a-u- l-i e-t- s-r-c-t- ------------------------ Ceasul lui este stricat. 0
Laikrodis kabo ant sienos. C--su--a-âr-- -e-p-re--. C_____ a_____ p_ p______ C-a-u- a-â-n- p- p-r-t-. ------------------------ Ceasul atârnă pe perete. 0
pasas pa----r-ul p_________ p-ş-p-r-u- ---------- paşaportul 0
Jis pametė savo pasą. Şi-a p--r-u- pa--po-t-l. Ş___ p______ p__________ Ş--- p-e-d-t p-ş-p-r-u-. ------------------------ Şi-a pierdut paşaportul. 0
Kurgi jo pasas? Un---şi-- -us-p--a-ort-l? U___ ş___ p__ p__________ U-d- ş--- p-s p-ş-p-r-u-? ------------------------- Unde şi-a pus paşaportul? 0
jie, jos — jų ei –-a- lor e_ – a_ l__ e- – a- l-r ----------- ei – al lor 0
Vaikai negali rasti savo tėvų. Cop--- n- --i-----gă-- -ărin--i. C_____ n_ î__ p__ g___ p________ C-p-i- n- î-i p-t g-s- p-r-n-i-. -------------------------------- Copiii nu îşi pot găsi părinţii. 0
Bet čia gi ateina jų tėvai! D-- -------in pă--nţ-i lor! D__ i____ v__ p_______ l___ D-r i-t-, v-n p-r-n-i- l-r- --------------------------- Dar iată, vin părinţii lor! 0
Jūs — jūsų dumne-v-a-t-ă –--- d--n-av-as--ă d____________ – a_ d____________ d-m-e-v-a-t-ă – a- d-m-e-v-a-t-ă -------------------------------- dumneavoastră – al dumneavoastră 0
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? C---a -os- -x-----a du---a---s--- ----u-----l-er? C__ a f___ e_______ d____________ d______ M______ C-m a f-s- e-c-r-i- d-m-e-v-a-t-ă d-m-u-e M-l-e-? ------------------------------------------------- Cum a fost excursia dumneavoastră domnule Müller? 0
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? U--e e-t--s-ţi- d-m-----a-tr- -om---e-M--ler? U___ e___ s____ d____________ d______ M______ U-d- e-t- s-ţ-a d-m-e-v-a-t-ă d-m-u-e M-l-e-? --------------------------------------------- Unde este soţia dumneavoastră domnule Müller? 0
Jūs — jūsų du------as----–-- dum-e--o-st-ă d____________ – a d____________ d-m-e-v-a-t-ă – a d-m-e-v-a-t-ă ------------------------------- dumneavoastră – a dumneavoastră 0
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? Cum-- ---- --c--sia du-ne-voastră d--mnă Sc-----? C__ a f___ e_______ d____________ d_____ S_______ C-m a f-s- e-c-r-i- d-m-e-v-a-t-ă d-a-n- S-h-i-t- ------------------------------------------------- Cum a fost excursia dumneavoastră doamnă Schmidt? 0
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? Un-e ---- ---u- -------o-s--ă--oam-- -ch-idt? U___ e___ s____ d____________ d_____ S_______ U-d- e-t- s-ţ-l d-m-e-v-a-t-ă d-a-n- S-h-i-t- --------------------------------------------- Unde este soţul dumneavoastră doamnă Schmidt? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rumunų (1-100) MP3 rumunų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!